Kultinės grupės koncertas nuskambėjo kaip kelias savaites uostamiestyje šurmuliavusio tarptautinio teatro festivalio TheATRIUM finalinis akordas.
Išvydo įspūdingą reginį
Į sceną iškopia aštuoni muzikantai, apsirengę pabrėžtinai elegantiškai. Jų išvaizda dvelkia solidumu ir akademine rimtimi. Oriai susėda, pradeda derinti savo instrumentus – ukuleles. O po to užgroja pačią beprotiškiausią „Nirvanos“ „Smells Like Teen Spirit“ versiją, kokią tik galima įsivaizduoti. Negana to, jie visi dar ir uždainuoja!
Panašų dviejų valandų koncertą Klaipėdos valstybiniame dramos teatre surengęs Jodgi Cartwright vadovaujamas ansamblis „Ukulele Orchestra of Great Britain“ pašokdino iš kėdžių publiką. Pabaigoje žiūrovai nenorėjo paleisti muzikantų - net tris kartus kvietė į sceną, po to apspitę vestibiulyje graibstė ansamblio įrašus, prašė autografų.
Pasaulio scenose prieš gerą dešimtmetį išgarsėjęs, bet Lietuvoje dar neregėtas britų ansamblis koncerte pažėrė puokštę virtuoziškų, elegantiškų, subtiliu anglų humoro persmelktų teatralizuotų muzikos variacijų – nuskambėjo „The Beatles“ ir Franko Sinatros dainų oranžuotės ir net Sergejaus Prokofjevo kūrinių atgarsiai.
Laukiami garsiose salėse
Visi „Ukulele Orchestra of Great Britain“ muzikantai – profesionalai, grojantys ukulelėmis. Tai nedidelės keturstygės gitaros, kurių stygos užgaunamos plektru – specialia plunksna arba kauliuku. Ukulelės labiausiai paplitusios Havajų salose, Lotynų Amerikoje, jomis groja ir džiazo muzikantai.
Britų ansamblis sukurtas 1985 metais kaip žaidimas – vienkartinis instrumentinės muzikos pokštas. Muzikantai tada tiesiog nusprendė šiek tiek atitrūkti nuo kasdienybės, pasismaginti ukulelėmis savaip interpretuodami visiems gerai žinomus klasikos bei popmuzikos kūrinius.
Po to įvyko tai, ko turbūt niekas nesitikėjo – iki tol žaisliniais muzikos instrumentais laikytos Havajų gitaros britų rankose suskambėjo taip, kad atlikėjai jau 33 metus groja ukulelėmis, yra laukiami prestižinėse įvairių pasaulio šalių koncertų salėse.
Nuo Paganinio iki Gagos
Dienraštis „The New York Times“, ko gero, neapsiriko rašydamas, jog „Ukulele Orchestra of Great Britain“ atlikėjai iš tokių mažų ir kuklių instrumentų sugeba išpešti daugiau nei atrodo žmogui įmanoma. Jeigu tikėti liaupsių šiems muzikantams negailinčiais komentatoriais, tai šis ukulelių orkestras, pasirodo, yra „geriausia iš to, kas britiška.
„Ukulele Orchestra of Great Britain“ virtuozams plojo „Carnegie Hall“, Sidnėjaus operos rūmų, „Royal Albert Hall“, kitų daugelio kitų garsių scenų publika. Britų muzikavimo stilių ir žanrą sunkoka tiksliai apibūdinti – nebeaišku ir netgi jau nelabai svarbu, kas tai – vis dar muzika ar uždegantis teatralizuotas spektaklis?
Savotišku Britanijos simbolių tapę ukulelininkai, pakviesti Velso princo, grojo privačiame karalienės Elizabeth 90-mečio vakare Vindzoro pilyje. Kai scenoje „Ukulele Orchestra of Great Britain, galima tikėtis absoliučiai visko. Jų repertuaro skalė – nuo Niccolo Paganinio iki „Sex Pistols“, nuo Piotro Čaikovskio iki Lady Gaga.
Ukulelių sąjūdžio žadintojai
Prieš trejus Didžiosios Britanijos orkestras į savo koncertą „Royal Albert Hall“ salėje pakvietė visus ukulelininkus, norinčius pagroti drauge su jais. Koncertas, kuriame vienu metu nuskambėjo daugiau nei tūkstantis ukulelių, buvo transliuojamas BBC kanalais.
Styginių gerbėjai vienu balsu šneka, jog „Ukulele Orchestra of Great Britain“ bene labiausiai prisidėjo prie stebuklingo ukulelių renesanso – būtent britų ansamblio dėka per pasaulį nusirito milžiniško susidomėjimo šiais muzikos instrumentais banga.
Klaipėdos dramos teatro scenoje britai atskleidė tai, kas juos išgarsino – žinomas melodijas perteikė autoironiškai, kartais beprotiškai su švelniais anarchizmo ir pankroko prieskoniais, šiltai bendravo su publika, šmaikštavo, improvizavo.
Daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnė keturstygėmis gitaromis grojusios ir dainavusios švelniosios lyties atstovės, taip pat vienas ir aukštaūgis atlikėjęs, meistriškai virpinęs mažiausios soprano ukulelės stygas, traukęs melodingas ispanų dainas.
Havajų gitaros vilioja lietuvius
Ukulelės jau populiarėja ir Lietuvoje. Paėmę į rankas šiuos instrumentus vaikai, merginos, vaikinai, net ir profesionalūs muzikantai susižavi ir nebenori jų paleisti. Pati mažiausia – soprano ukulelė, o didžiausia – baritono. Pastaroji yra dvigubai mažesnė nei įprasta akustinė gitara.
Soprano, tenoro, koncertinės ukulelės derinamos vienodai. Baritoninė geriau pažįstama grojantiems gitara, nes jos stygos atitinka keturias ploniausias akustinės gitaros stygas. Skirtingai nuo įprastų gitarų ukulelių stygos pradedantiesiems neraižo pirštų – jos suvytos ne iš metalo, o iš nailono gijų.
Nesunku išsirinkti tinkamą havajietišką ukulelę ir išmokti ja groti – muzikos prekių salonuose yra tuzinai ar net šimtai tokių styginių instrumentų. Jie gali būti papuošti įvairiais aksesuarais, skambėti skirtingai.
Ko ne visų populiariausių pasaulio dainų ir melodijų akompanimentai perrašomi ukulelei tabulatūros arba natų formatu.
