Vienos filharmonijos orkestro koncertus iš Šėnbruno rūmų ir „Musikverein“ salės Vienoje kasmet televizijos ekranuose stebi visas pasaulis. Apie jo skambesį sklinda legendos ir kuriami traktatai.
Antradienį šį 1842-aisiais gimusį klasikinės muzikos fenomeną, puoselėtą Gustavo Mahlerio, liaupsintą Richardo Wagnerio, Richardo Strausso, Johanesso Brahmso, išgirdo ir Vilniaus festivalio publika.
Euforija buvo dviguba – su mitiniu kolektyvu, pirmąkart viešėjusiu Lietuvoje, pasirodė vienas gražiausių pasaulio mecosopranų Elyna Garanča. Koncertą dirigavo muzikalumu garsėjantis, emocingas venesuelietis Rafaelis Payre’as.
Primadona atsispyrė ovacijoms
Latvių operos primadona – tikras gracingumo įsikūnijimas.
Prieš metus ji toje pačioje scenoje triumfavo dainuodama populiarų mecosoprano repertuarą su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.
Dabar koncertui su vienu geriausių planetos simfoninių kolektyvų ji parengė rečiau skambančią, mąslią, sielą nuskaidrinančią programą – G.Mahlerio vokalinį ciklą pagal poeto Friedricho Rückerto eiles bei dainą „Pirmapradė šviesa“ („Urlicht“). Gėrėjomės subtiliais solistės išpuoselėto vokalo niuansais ir asmenybės branda.
Dainuoti su Vienos filharmonijos orkestru nelengva. Tai savo kailiu patyrę artistai pasakojo, kad norint prilygti šiems puikiesiems muzikantams, reikia ne tik stipraus balso, bet ir tvirtos valios.
E.Garanča tuo apdovanota, o su Vienos garsenybe ją sieja jau penkiolika partnerystės metų. Mat šis orkestras griežia ir Vienos valstybinėje operoje, kur solistė padainavo beveik pusantro šimto spektaklių, sukūrė dvidešimt vaidmenų.
Tandemas sukėlė audringas, ilgas ovacijas, deja, biso išprašyti publikai nepavyko.
Klasikos spindesys
Elitinis orkestras tiesiog pritrenkė jau daug girdėjusią LNOBT scenoje publiką muzikavimo kultūra ir tobulu garso valdymu. Tokio švaraus, be „dėmelės“ skambesio teatre dar negirdėjome. Meistrystei parodyti vieniečiams neprireikė ir akustinės „kriauklės“, kurią LNOBT įsigijo prieš metus specialiai koncertams, kad šie nenukentėtų dėl prastos salės akustikos.
Vienos filharmonijos orkestro spindesį publika galėjo įvertinti klausydamasi Ludwigo van Beethoveno uvertiūros „Leonora“ Nr.3 ir Belos Bartoko Koncerto orkestrui, o bisui kolektyvas pagriežė aistringą Johanesso Brahmso „Vengrų šokį“.
Ilgam įsimins ir griežtas svečių įvaizdis: vyrai visi kaip vienas - vienodais frakais, varlytėmis, lakuotais batais ir kelnėmis su įsiuvais, kelios vyriško kolektyvo moterys - juodais kelnių kostiumėliais.
Pirmąją pažintį su Baltijos regionu klasikos garsenybės rytoj pratęs Latvijoje koncertu Jūrmalos „Dzintari“ salėje. O vasaroti Vienos filharmonijos virtuozai vyks į Zalcburgo festivalį, kurį vadina savo antraisiais namais.
Iškalbingas faktas: šioje klasikos vasaros sostinėje kolektyvas surengė per 800 koncertų ir pagrojo 2200 operos spektaklių!
Drąsa pasiteisino
Pernai iš 11 Vilniaus festivalio renginių net penkių partneris buvo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Šįmet teatras teišnuomojo salę pastarajam koncertui, o 120 žmonių kolektyvo gastroles organizavo viena Filharmonija.
Tam reikėjo drąsos, tačiau rizika pasiteisino. Vienos filharmonijos orkestro ir E.Garančos koncertas tapo savotiška atsvara lietuviškiems festivalio projektams, šiemet sudariusiems kiek susitraukusios šventės pagrindą.
„Norėjosi atverti publikai, tarp kurios vis gausėja užsienio turistų, mūsų muzikos klodus“, – teigė festivalio vadovė Rūta Prusevičienė.
Simpatijos moterims
Skiriamuoju šiųmečio Vilniaus festivalio bruožu tapo ir moterų menininkių gausa.
Visos jos – Aliaskos mecosopranas Vivica Genaux, lietuvių operos primadona Violeta Urmana ir jos koncertmeisterė Gaiva Bandzinaitė, pianistė Mūza Rubackytė, dirigentė Giedrė Šlekytė ir kompozitorė Raminta Šerkšnytė, tarptautinis vokalisčių ansamblis „Graces & Voices“ sulaukė audringo publikos įvertinimo.
Lietuviška festivalio kryptis itin patiko užsieniečiams.
„Nepraleidau užsienio artistų koncertų festivalyje, bet didžiausią įspūdį paliko Lietuvos atlikėjų ir kompozitorių menas. Nesitikėjau tokių aukštų standartų.
Jūsų kompozitoriai nuostabūs. Buvo labai įdomu išgirsti man visiškai nežinomos jų muzikos.
Pažintis su Lietuvos muzikos kultūra festivalyje buvo tikrai įspūdinga“, – kalbėjo Belgijos radijo „Klara“ muzikos laidų vedėjas ir prodiuseris Kurtas Van Eeghemas, kaupęs festivalyje įspūdžius knygai apie Baltijos šalių muzikos kultūrą.
Šventėje lankėsi ir Šanchajaus menų festivalio bei Varšuvos L.van Beethoveno festivalio atstovai. Vokietijos muzikinių filmų kompanijos „Accentus Musik“ prodiuseriai čia filmavo vieno ryškiausių šių metų kūrinių – R.Šerkšnytės oratorijos „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ – repeticiją juostai apie Baltijos šalių muziką.
Festivalio aidai - virtualioje salėje
Vilniaus festivalio du koncertus – G.Šlekytės diriguojamo LNSO ir M.Pitrėno diriguojamo Lietuvos kamerinio orkestro – bus galima prisiminti Nacionalinės filharmonijos skaitmeninėje salėje adresu nationalphilharmonic.tv.
Nacionalinės filharmonijos salė veikia jau metus, joje įkelta apie dešimt projektų, tarp jų – ir praėjusio Vilniaus festivalio.
Pasak Filharmonijos visuomenės informavimo skyriaus vadovo J.Grickevičiaus, virtualios salės veidas greitai keisis. Mat rengiamasi tiesioginėms koncertų transliacijoms ir prisijungti prie „Nordic Sound“ tinklo, vienijančio panašią veiklą plėtojančias Skandinavijos sales ir orkestrus.
Prieš šį virsmą žadama kviestis „BBC Arts“ kanalo profesionalus apmokyti Filharmonijos virtualią salę aptarnaujančios technikų komandos.
