Tokiam projektui užsienyje dirbančius ir studijuojančius lietuvių talentus – smuikininkę Justiną Auškelytę, dainininką Modestą Sedlevičių, pianistę Onutę Gražinytę – ketvirtadienį festivalio scenoje subūrė JAV gyvenantis pianistas Gabrielius Alekna. Kartu su muzikologu Linu Paulauskiu jie atrinko išskirtiniam vakarui pluoštą Vytauto Bacevičiaus, Vlado Jakubėno, Juliaus Gaidelio, Kazimiero Viktoro Banaičio ir Jeronimo Kačinsko kamerinių kūrinių.
„Publiką ypač intriguoja pačių atlikėjų įžvalgos ir kūrybiniai ieškojimai, o G.Alekna yra tikras išeivijos muzikos ekspertas“, - džiaugėsi Vilniaus festivalio rengėja Nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.
Niujorko Juilliardo mokykloje apgynęs daktaro disertaciją apie vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos asmenybių – kompozitorių Vytautą Bacevičių, parengęs anksčiau nespausdintų jo kūrinių fortepijonui dvitomį, įgrojęs ne vieną išeivių muzikos albumą pianistas dabar su rinktiniais atlikėjais įrodė, kokia tai svarbi ir vertinga kultūros paveldo dalis.
Idėją jam padėjo įgyvendinti ir dainininkė Dovilė Kazonaitė, Valstybinis Vilniaus kvartetas, Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas.
Vilniaus festivalyje šiemet artimos sau muzikos gali rasti kiekvienas. Šią savaitę publikai čia naujai suspindo ir klasikos perlai.
Antradienį Nacionalinės filharmonijos scenoje triumfavo olandų pianistai Lucasas ir Arthuras Jussenai, atlikę su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO), diriguojamu Modesto Pitrėno, W.A.Mozarto Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui Nr.10.
Duetas prikaustė publikos dėmesį azartišku, bet labai tiksliu ir muzikaliu skambinimu, o bisui fortepijonu keturiomis rankomis jų atliktos nuotaikingos Georges‘o Bizet pjesės užbaigė vakarą kaitriausia nata.
„Mes laimingi vaikinai. Groti tokią muziką – džiaugsmas“, - kalbėjo broliai po virtuoziško pasirodymo festivalyje.
Jie prisipažino drauge praleidžiantys labai daug laiko, kasdien grojantys, nors gyvena atskirai. Lucasui ir Arthurui – dar tik 25-eri ir 21-eri, bet jie jau koncertuoja su geriausiais pasaulio dirigentais ir orkestrais, yra pasirašę išskirtinę sutartį su įtakinga „Deutsche Grammophon“ įrašų kompanija, sukaupę nemenką jiems dedikuotų šiuolaikinių kompozicijų biblioteką.
Dueto įgrotus su „St Martin in the Fields“ akademijos orkestru ir dirigentu Neville‘u Marrineriu dvigubus W.A.Mozarto fortepijoninius koncertus žurnalas „Gramophone“ įtraukė tarp 50 garsiausių W.A.Mozarto kūrinių įrašų. Brolių debiutas Vilniaus festivalyje – ženklas, kad rengėjai seka pasaulio scenų muzikines naujienas.
Muzikos kritikai negailėjo komplimentų ir antroje vakaro dalyje pasirodžiusiam maestro Modestui Pitrėnui. Jo diriguojama Josepho Haydno Simfonija Nr. 59 skambėjo taip gyvybingai ir įdomiai, kad net Vienos klasiko partitūra tapo atradimu.
Tiesa, vakare neišgirdome bene labiausiai laukto kūrinio – Algirdo Martinaičio Koncerto smuikui ir styginiams „Trijų m‘art komedijų sezonas“, o taip knietėjo patirti, kaip šią teatrališką kompoziciją interpretuos smuiko muzikos juvelyras, LKO vadovas Sergejus Krylovas.
Deja, pastaruoju metu dažnai sirgęs smuikininkas vietoje premjeros nutarė pagriežti tvirtai įaugusį į jo repertuarą W.A.Mozarto Penktąjį smuiko koncertą. Maestro patikino prie A.Martinaičio grįšiantis kitą sezoną.
Šeštadienį festivalyje vėl pajusime planetos muzikos pulsą – Nacionalinėje filharmonijoje šimtmečio rečitalį surengs operos primadona Violeta Urmana. Šią savaitę ji jau dainavo populiarias operų arijas Lietuvos kultūros sostinėje Marijampolėje, o Vilniaus festivalyje atliks R.Strausso ir F.Schuberto dainų programą su lietuvių pianiste Gaiva Bandzinaite.
Pasak M.Pitrėno, kiekvienas V.Urmanos pasirodymas leidžia gėrėtis tuo, kas dainavime šiandien yra geriausia. „Tai puiki vokalo mokykla ir inteligencija, didelis išmanymas, patirties bagažas, atsakomybė ir plati širdis. Visa tai V.Urmanos balse žėrėte žėri, suteikia pilnatvės pojūtį“, - dalijosi mintimis apie savo žymiąją scenos partnerę M.Pitrėnas.
Moterų talentai žibės visuose penkiuose artėjančiuose Vilniaus festivalio koncertuose.
