Kasmet klausytojams jis siūlo aukšto meninio lygio Renesanso arba baroko muzikos renginių. Kviečiami ryškiausi, gyvai žvelgiantys į praeities epochų palikimą pasaulio senosios muzikos atlikėjai.
Tačiau birželio 3-osios koncertas buvo išskirtinis. Jame itin virtuoziškas Georgo Friedricho Händelio ir Alessandro Scarlatti arijas atliko JAV koloratūrinis mecosopranas Vivica Genaux ir vežlus prancūzų baroko muzikos orkestras „Les accents“, vadovaujamas smuikininko Thibault Noally (Prancūzija).
Tikra vokalo akrobatė
Svečiai klausytojus perkėlė į XVIII amžiaus Veneciją, Neapolį, Florenciją ir Romą. Čia karnavalų metu būdavo rodomos puošniausios koncertinio sezono operos. Premjerų proga teatrų interjerai gražinti rubinais, smaragdais, deimantais, akvamarinais – galima numanyti scenografijos ir kostiumų dizainą.
Šios prabangos koncerte neišvysi. Tačiau reginiais neužgožta Nacionalinės filharmonijos erdvė suteikė progą išgirsti visas baroko arijų vingrybes.
Aliaskoje gimusi V.Grenaux stebino vokalo technika ir balso diapazonu. Vilniuje kartu su orkestru ji atliko 14 arijų. Koncerto metu solistė padainavo apie 8 tūkstančius natų.
Atlikdama vieną koloratūrinę ariją, pavyzdžiui, G.F.Händelio „Un pensiero nemico di pace“, ji padainavo 634 partijoje užrašytas natas, kurias papildomai ornamentavo.
Per vieną arijos minutę V.Genaux atliko apie 170 natų, taigi vidutinis jos balso greitis siekia beveik 3 natas per sekundę. Net labai patyrusiems solistams dainuoti beveik dvi valandas tokiu tempu – didelis iššūkis.
Atstumas tarp kai kurių natų prilygo šuoliui nuo tramplino. Juos atlikdama solistė demonstravo kitų vokalo akrobatikos elementų. Buvo galima išgirsti įvairių barokines puošybos būdų. Jie – neatsiejama karališkos epochos muzikos dalis.
Pakeitė autoriaus mūzą
A. Scarlatti ir G. F. Händelis tokių partijų sukūrė ne tik norėdami žavėti Italijos diduomenę. Virtuoziškas arijas jie kūrė pagal ano meto dainininkų gebėjimus.
Viena žinomiausių Italijos dainininkių buvo Margherita Durastanti. Vienas jos pasirodymas Romoje užrūstino Katalikų Bažnyčios autoritetus, uždraudusius solistei viešai dainuoti šiame mieste.
Tačiau su G. F. Händeliu ją siejo glaudūs kūrybiniai ryšiai. Baroko primadonai kompozitorius skyrė pagrindinę operos „Agripina” partiją. Operos uvertiūrą ir ariją „Non ho cor che per amarti“ atliko šiųmečio festivalio svečiai.
V.Genaux dainavo ir dainininkams kastratams skirtų arijų. Šie solistai buvo laukiami net ir konservatyvioje Romoje. Jų aukšti balsai buvo vyriškai stiprūs ir neįprastai judrūs.
Festivalio publikai įspūdį darė taip pat lėti kūriniai. V.Genaux juos interpretavo su didele įtaiga, atskleisdama plačią baroko emocijų paletę – nuo saldaus meilumo, graudinančio sielvarto iki pavydo, kuris, atrodė, baigsis smurto scena.
Pasažai sprogdino smegenis
Prancūzų baroko orkestras „Les accents“ – puikus solistės partneris. Vos prieš keturis metus susibūrusi bendraminčių komanda šiandien groja žymiausiose senosios muzikos scenose.
Orkestro vadovas, smuikininkas Thibault Noally ir solistė duetu atliko pasažų, kurių klausantis „sprogo” smegenys. Tai darė nepriekaištingai sinchroniškai.
Šis baroko muzikos repertuaras turėtų tapti olimpine sporto šaka.
Birželį Vilniaus festivalis surengs dar septynis koncertus. Juose gros šimtai atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio, skambės įspūdingas skaičius muzikos garsų.
Koncertų programos žada ypatingą dėmesį pasaulio lietuvių atlikėjams ir kūrėjams. Šiemet festivalis turbūt ir vėl taps ryškiausia klasikinės muzikos vasaros švente.
