Birželio 7 d. šioje intriguojančioje programoje skambės lietuvių išeivių kamerinė muzika – Vytauto Bacevičiaus, Vlado Jakubėno, Juliaus Gaidelio, Kazimiero Viktoro Banaičio ir Jeronimo Kačinsko kūriniai.
Nublokštų už Atlanto lietuvių kompozitorių kūryba – svarbi ir vertinga kultūrinio bei istorinio paveldo dalis. Tiesa, vis dar retai pasigirstanti koncertų scenose, per lėtai sugrįžtanti ir įsiliejanti į bendrą lietuviškos kultūros lauką, sudraskytą istorinių kolizijų. Lietuvių emigracija į užjūrio šalis, ypač JAV, fiksuojama jau nuo XIX a., tačiau bene skaudžiausiai tautos kultūrai atsiliepė emigracinė banga po Antrojo pasaulinio karo. Ją nulėmė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sandoriai bei karo padariniai.
Anot istorikų, per 60 000 Lietuvos žmonių, baimindamiesi galimų represijų, nutarė pasitraukti į Vakarus. Ypač daug išvyko inteligentijos, menininkų. Tarp dainininkų, orkestrų artistų, muzikos mokytojų Lietuvą paliko ir kompozitoriai Kazimieras Viktoras Banaitis, Julius Gaidelis, Vladas Jakubėnas, Jeronimas Kačinskas, Giedra Nasvytytė-Gudauskienė ir kt.
Ypač ryški tarpukario Lietuvos asmenybė buvo Vytautas Bacevičius, savo kūryba, pianistine bei publicistine veikla tapęs vienu svarbiausių šiuolaikinės muzikos propaguotojų, vienu iniciatorių 1936 m. Lietuvai, vienintelei iš Baltijos valstybių, stojant į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos draugiją (ISCM).
1939 m. vasarą V. Bacevičius išvyko koncertuoti į Argentiną. Prasidėjus karui į Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą nebesugrįžo ir tapo emigrantu, o 1940-aisiais persikėlė į JAV. Kaip rašo muzikologė Danutė Petrauskaitė, nors vėlyvuoju sovietiniu laikotarpiu pavieniai muzikologai bei atlikėjai ėmė domėtis emigrantų kūryba, jų kūriniai Lietuvoje skambėdavo retai. Tik Sąjūdžio metais, pradėjus rengti specialiai išeivių kūrybai skirtą „Sugrįžimo“ festivalį, užmarštin nugramzdinta egzodo muzika plačiau pasklido po Lietuvos koncertų sales, pasirodė straipsnių, mokslinių darbų, monografijų apie jos kūrėjus.
Ypač daug dėmesio užjūrio lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidai skiria pianistas Gabrielius Alekna – Niujorko Juilliardo mokyklos absolventas, laikomas tikru lietuvių išeivių muzikos, ypač V. Bacevičiaus kūrybos, ekspertu. Jo muzikos menų daktaro disertacija apie V. Bacevičiaus nespausdintus kūrinius fortepijonui buvo apdovanota Richardo F. Frencho prizu kaip geriausia Niujorko Juilliardo mokyklos metų disertacija ir pasirodė kartu su jo paties parengtu anksčiau nespausdintų V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui dvitomiu (leidėjas – Lietuvos muzikos informacijos centras).
Reikšminga pianisto veiklos sritis – muzikos įrašai. Naujausias jų – britų leidyklos „Toccata Classics“ 2016 m. išleista jau antra G. Aleknos įrašyta V. Bacevičiaus solinės fortepijono muzikos plokštelė. Pirmoje tos pačios leidyklos plokštelėje, bendradarbiaujant su penkiskart „Grammy“ apdovanota prodiusere Judith Sherman bei penkiskart šiam apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens, įrašyti visi V. Bacevičiaus „Žodžiai“ (2011).
2015 m. stambiausia pasaulyje klasikinės muzikos leidybos kompanija „Naxos“ išleido V. Bacevičiaus kūrinių plokštelę, kurioje pianistas atlieka šio kompozitoriaus 3-iąjį ir 4-ąjį koncertus su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir keliskart „Grammy“ apdovanojimui nominuotu dirigentu Christopheriu Lyndon-Gee. Tarp ankstesnių įrašų – Jeronimo Kačinsko pjesių ciklas „Atspindžiai“ („Toccata Classics“, 2013), G. Aleknos ir violončelininko Edvardo Armono romantinės muzikos kompaktinė plokštelė (Lietuvos radijas, 2008).
Lietuvių išeivių kamerinės muzikos koncertui Vilniaus festivalyje pianistas G. Alekna subūrė puikius, intensyviai koncertuojančius atlikėjus. Tai smuikininkė Justina Auškelytė – III tarptautinio J. Heifetzo konkurso II premijos laureatė, užpernai įgijusi muzikos magistro laipsnį Niujorko Juilliardo mokykloje, debiutavusi įžymioje Vienos koncertų salėje „Musikverein“ ir kt.; Virgilijaus Noreikos vokalistų konkurso II vietos nugalėtojas, Milano „La Scala“ teatro akademijos stipendininkas baritonas Modestas Sedlevičius; 2017-ųjų Metų operos viltimi pripažinta Dovilė Kazonaitė; Hanoverio muzikos, teatro ir medijos akademijos studentė, „Musik Braucht Freunde“ bei lordo Yehudi Menuhino „Live Music Now“ fondų stipendininkė Onutė Gražinytė; lietuvių muzikos puoselėtojas, Nacionalinės ir Baltijos Asamblėjos premijų laureatas Valstybinis Vilniaus kvartetas; puikius atlikėjus subūręs Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. Sudarant ir rengiant koncerto programą G. Aleknai talkino muzikologas Linas Paulauskis.
Programa „Abi vandenyno pusės. Lietuvių išeivių kamerinė muzika“ skambės birželio 7 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.
