Mirga jau yra koncertavusi šiame mieste, bet tai buvo kitas lygis – prieš pusantrų metų ji dirigavo Niujorko Juilliardo mokyklos orkestrui. O dabar lietuvė stojo prie pulto legendomis persmelktoje „Carnegie Hall“, ir jos mostams pakluso pats „Metropolitan Opera“ teatro orkestras, atlikęs net lietuvišką kūrinį – Juozo Naujalio „Svajonę“.
„Dirigentė, kurią verta stebėti“ – tokią antraštę uždėjo dienraštis „Finacial Times“. Garsusis Niujorko meno kritikas Johnas Rockwellas prisipažino, kad koncertą paliko „sumišęs, bet be galo norėdamas išgirsti daugiau Mirgos“.
„Ir neabejotinai dar išgirsiu“, – rašė J.Rockwellas.
Tačiau jis buvo kiek „sumišęs“, nes atlikimas jam pasirodė „ne visą laiką skrupulingai tikslus“.
„Auditorijos reakcija buvo audringai entuziastinga. Bet aš turėjau šokių tokių išlygų. Ne tai, kad Mirga (kaip ją mėgsta vadinti ne lietuviai, lengviau atsidusę) pasirodė prastai. Toli gražu. Ji ištraukė tikrai puikių garsų visos programos metu, – rašė „Financial Times“. – Labiausiai neįprastas simfonijos interpretacijos aspektas buvo atsisakymas išlaikyti aiškų ritmo vientisumą. Šiais laikais retai išgirsi pasirodymą, kuriame tiek kintančio tempo ir akivaizdžių „accelerando“ (pagreitinimų – red.). Tai tikrai nebuvo Toscanini (ir jo nesuskaičiuojami epigonai). Bet tai buvo Mirga“.
M.Gražinytės-Tylos vardas itin iškilo, kai ji pradėjo dirbti Los Andžėlo filharmonijos simfoniniame orkestre, o po to tapo garsiojo Birmingamo simfoninio orkestro meno vadove. Jau kelerius metus ji yra viena labiausiai aptarinėjamų jaunųjų pasaulio dirigentų. 31 metų lietuvė yra naujos kartos atstovė, kuri metai iš metų laužia ledus, kurie ilgai neleido moterų už dirigento pulto garsiausiuose orkestruose.
Bet publiką ji žavi ne tik todėl, kad yra moteris, o dabar ir besilaukianti. Pūpsantis pilvukas, laimei, netapo pagrindine jos debiuto su „Metropolitan Opera“ orkestru tema. Jos atvykimas į Niujorką tapo įvykiu žinovams dėl dirigentės talento ir neapsakomos charizmos, apie kurią jau sklando legendos. Koncerto anonse „Carnegie Hall“ lietuvę pristatė kaip „jauną dirigentę, kurios reputacija jau kyla rojaus link“.
Į salę praėjusio penktadienio vakarą rinkosi ir Niujorko lietuvių kultūros grietinėlė: filmų kūrėjas Jonas Mekas, menininkas Žilvinas Kempinas, juvelyras Aleksas Šepkus ir kiti. Galimybės savo akimis išvysti žaibo greičiu garsėjančią Mirgą – kaip ją trumpai vadina užsieniečiai, nebandydami tarti sudėtingos pavardės, – prisirinko ir būrys Niujorko kritikų, norėdami patikrinti, ką čia pasikvietė „Metropolitan Opera“ orkestras, bandantis išsikapstyti iš skandalų liūno.
Mat kelis dešimtmečius orkestrui vadovavęs James Levine’as kovo mėnesį buvo išmestas, kai pasipylė kaltinimai seksualiniu išnaudojimu ir priekabiavimu.
„Stodama į podiumą, kuris ilgą laiką buvo jo, Mis M.Gražinytė-Tyla, debiutuodama su šiuo orkestru ir „Carnegie“ salėje, tapo nepaprastu simboliu organizacijos, siekiančios atversti naują puslapį, – rašė „The New York Times“. – Jos dirigavimas buvo suplanuotas dar prieš pono Levine’o nuopuolį, o jo kaltintojai buvo ne moterys, bet nepaisant to, matyti 31-erių moterį dirigentę, vadovaujančią „jo orkestrui“, buvo tarsi šviežio oro gūsis.“
Meno kritikai dienraštyje „The New York Times“ dažnai būna negailestingi. Kliuvo ir M.Gražinytei-Tylai. Zachary Woolfie leido sau pasikabinėti prie lietuvės kūrinių interpretacijų.
„Ji diriguoja plačiais, smarkiais gestais visa ranka, priešais save ore braižydama plačius lankus. Ji kunkuliuoja orkestro priekyje, kulminacijose pasistiebdama. Bet Debussy „Fauno popietė“, kuri pradėjo koncertą, skambėjo neaiškiai ir nerangiai. Tai yra subtili, virpanti muzika, bet orkestras skambėjo charakteringai tik tada, kai nuvilnijo didelė styginių antplūdžio banga. Spalvos pilkėjo, kai tekstūra švelnėjo.“
Nuo „The New York Times“ kliuvo ir vėliau atliktai Piotro Čaikovskio Ketvirtajai simfonijai, esą „grojimas buvo labiau užtikrintas, bet šio labai dažnai grojamo kūrinio Mis Gražinytės-Tylos interpretacijos aspektai skambėjo neįtikinamai“.
Apkandžiojo kritikas ir jaunąją gruzinę mecosopraną Anitą Račvelišvili, kuri, pasak kritiko, „irgi tenkinosi skambėti paprasčiausiai neblogai – nebuvo pakankamai cinkelio nei dainininkėje, nei orkestre“.
Bet net griežtasis „The New York Times“ nusilenkė prieš lietuvišką kūrinį, pasakiškai suskambėjusį „Carnegie Hall“.
„Ji (M.Gražinytė-Tyla) ir orkestras labiausiai įstrigo atmintyje atlikę tykiai plevenančią ore, nuostabiai frazuotą lietuvių kompozitoriaus Juozo Naujalio „Svajonę“ styginiams“, – reziumavo „The New York Times“.
Lietuvės pasirodymas neliko nepastebėtas Londono muzikos interneto žurnalo „Bachtrack“, kuris atkreipė dėmesį į M.Gražinytės-Tylos dirigavimo manierą.
„Užtikrintais, nors ir ne visai elegantiškais, bet preciziškais ir išraiškingais gestais, Gražinytė-Tyla diktavo muzikinį ritmą, kuris buvo staigesnis, nei esame įpratę, bet ji išryškino Debussy eksperimentus su nereguliariais ritmo atsikartojimais ir neapbrėžta tonacija, o tai taip priminė Mallarme poeziją, kurioje buvo atsisakyta klasikinio metro“, – rašė „Bachtrack“ kritikas Edwardas Sava-Segalas.
Neeilinį lietuvės dirigavimo stilių patarė ir Niujorko mėnesinis kultūros leidinys „The New Criterion“: „Gražinytė-Tyla savo kūną naudoja be galo ekspresyviai, tarsi šokėja (modernaus šokio) ar netgi gimnastė. Kartais ji juda trūkčiojamai kaip marionetė. Ji pasistiebia ir nusileidžia, kaip Matthias Goerne dainuodamas ar Joshua Bellas grodamas smuiku“.
Šiltą recenziją pateikė Niujorko klasikinės muzikos pasauliui skirtas interneto portalas „New York Classical Review“.
„Dirigentė batutą valdė aiškiai ir tiksliai, bet esmė buvo ritmas. Frazes ji įkūnijo baletiniais ir savitais judesiais. Atrodė, kad ji groja nematomu instrumentu, o gal netgi diriguodama šoka“, – rašė Niujorko leidinys ir priminė, kad šis miestas dar turės galimybių artimiau pažinti žvaigždę iš Lietuvos.
„Nekantraudami lauksime kitą sezoną numatytos jos viešnagės Niujorko filharmonijos orkestre“.
Šiam garsiam orkestrui M.Gražinytė-Mirga pirmą kartą diriguos kitų metų sausio mėnesį, kai bus surengti trys koncertai Lincolno centre. Tai turėtų būti vienas pirmųjų M.Gražinytės-Tylos pasirodymų sugrįžus po nedidelės karjeros pertraukos, nes besilaukianti dirigentė po kelių mėnesių jau džiaugsis motinystės rūpesčiais.
