Koncerte skambės P. Vasko Antrasis koncertas violončelei ir styginių orkestrui „Būtis“ bei J. Brahmso Pirmoji simfonija.
Vienas garsiausių latvių kompozitorių Pēteris Vaskas (1970 m. jis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), Vytauto Sereikos kontraboso klasę; 1963–1974 m. griežė kontrabosu LNSO) savo kūryboje kelia globalius ir nesenstančius klausimus apie gyvenimą ir mirtį, neapykantą ir atleidimą, harmoniją ir chaosą.
Kompozitorius jungia skirtingas XX a. kompozicines technikas, bet daugiausia dėmesio skiria muzikinei harmoningos pasaulio sandaros išraiškai ir klasikinės muzikos atsinaujinimui. Šio kūrėjo opusams būdinga neoromantinė tendencija, jie grindžiami archajiškais, latvių folkloro elementais, derinamais su dinamiška ir sudėtinga šiuolaikinės muzikos kalba.
P. Vasko muziką kritikai apibūdina kaip nuosaikiai modernią, kupiną nūdienos kontrastų, gyvenimo ir būties klausimų, gamtos įvaizdžių. „Negaliu gyventi be gamtos, paukščiai man – lyg simbolis. Švarios gamtos, švarios sąžinės simbolis. Rašau apie paukščius – galvoju apie žmones. Man rūpi ekologijos problemos. Regis, žmonės nepastebi, kokį gražų pasaulį sukūrė Dievas“, – sako kompozitorius.
LNSO koncerte skambėsiantis P.Vasko Antrasis koncertas violončelei ir orkestrui „Būtis“ („Klātbūtne“) buvo sukurtas 2012 m. ir dedikuotas violončelininkei Sol Gabettai, kurios dėka kūrinys nuolatos keliauja ir skamba kone visame pasaulyje.
Šįkart „Būtį“ interpretuos Austrijoje reziduojanti latvių violončelininkė Marta Sudraba. Šią pas legendinį violončelės meistrą Heinrichą Schiffą Vienos muzikos akademijoje studijavusią violončelininkę lietuvių klausytojai ne kartą girdėjo ir kaip Gidono Kremerio vadovaujamo kolektyvo „Kremerata Baltica“ atlikėją.
Orkestrui diriguos austrų batutos meistras Georgas Markas. Jį mūsų Filharmonijos publika jau spėjo pamėgti už preciziškas, originalias interpretacijas ir nekantriai laukia jo sugrįžtant. Maestro sugrįžtuvių simboline dovana mūsų publikai taps antroje koncerto dalyje skambėsianti austrų romantiko Johanneso Brahmso Pirmoji simfonija.
Tai kūrinys, kurio rašymas iš kompozitoriaus pareikalavo milžiniškų pastangų. J.Brahmsas ilgai kankinosi negalįs užbaigti simfonijos, nes buvo įsitikinęs, kad visa, kas geriausia, jau įgyvendinta L.van Beethoveno simfonijose. Pirmąją simfoniją jis kūrė daugiau kaip 20 metų! O savo bičiuliui dirigentui Hermannui Levi kartą net prasitarė: „Nė neįsivaizduoji, ką jaučiu nuolatos girdėdamas už nugaros žingsniuojantį tokį milžiną kaip Beethovenas.“
Vis dėlto premjerą lydėjo didžiulė sėkmė. Nėmaž nepataikaudami specialistai kalbėjo, kad šis unikalus kūrinys pratęsė Vienos klasiko mintis, kad J.Brahmso simfonija perteikia slaptas prasmes, o autorius šiam žanrui „įkvėpė naujos gyvybės“.
LNSO, violončelininkės M. Sudrabos ir dirigento G. Marko parengta P. Vasko ir J. Brahmso kūrinių programa skambės balandžio 27 d., penktadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje ir balandžio 28 d., šeštadienį, 19 val. Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.
