Šią vasarą žiūrovai greičiausiai pamatys jau antrą spektaklį, jis pasakos apie Daujėnus per Sekmines.
Kai pagavo nušvitimas
Pasvalio rajono Daujėnų miestelio bendruomenė labai laukia vasaros.
Būtent šiuo šiltuoju metų laiku jie visi susibėga į naujam gyvenimui prikeltą klojimą ir tik vaidina, vaidina!..
O kur dar pačių susiorganizuotos šventės, kiti renginiai.
Bet vis tiek svarbiausia yra šiai itin jaukiai klojimo erdvei pritaikytas teatras, statomi spektakliai.
Mokykloje dirbanti daujėnietė Virginija Jurkšaitienė išsitarė apie juos pagavusį tikrą nušvitimą.
„Savo kolegą režisierių Vytautą Stragį net kelerius metus vis ragindavau, kad reikia kažką kurti, daryti renginius, nes laikas bėga, o mes senstame. Nesinorėjo, kad gyvenimas lėktų pro šalį, o miestelis merdėtų. Vytukas vis atidėliojo režisūros darbus, kol vieną dieną įvyko nušvitimas“, – pasakojo muzikali moteris.
Daugybė idėjų miršta
V.Jurkšaitienė prisiminė, kad po pastarųjų gegužinių pamaldų, vadinamų mojava, bendruomenės nariai buvo sumanę surengti vakaruškas. Tačiau pasilinksminimo vakarą subjuro oras ir pradėjo pliaupti lietus. Kad muzikantai ir jų instrumentai nepermirktų, kažkas atlapojo kitoje šventoriaus pusėje, bendruomenės kieme, stovinčios daržinės duris.
Nors daug metų nenaudojamame pastate buvo prigrūsta visokio šlamšto, V.Stragys sušuko: „Koks stebuklingas pastatas klojimo teatrui!“
Šie ištarti režisieriaus žodžiai daujėniečiams nepraslydo pro ausis. Dabar jie sutartinai sako, kad buvo mestas akmenukas ir idėjos bangelės nuvilnijo į šalis.
V.Stragys neslepia, kad tuomet jis netikėjo, jog pastatą pavyks prikelti naujam gyvenimui.
„Juk daugumai spontaniškai užgimusių idėjų nelemta išvysti dienos šviesą. Maniau, žmonės pasidžiaugs mintimi ir nuleis rankas. Juk daugybę darbų reikėjo padaryti, o lėšų neturėjome. Tenka pripažinti, kad žmonių užsispyrimui ribų nėra“, – šypsodamasis pasakojo režisierius.
Daujėniečiai atviravo, kad darbo buvo į valias. Reikėjo suverstą šlamštą išrūšiuoti, o paskui pasukti galvą, kur dėti niekam nebereikalingus daiktus ir šiukšles.
Gyventojai juos tempė namo ir po truputį kimšo į nuosavus konteinerius.
Galop šlamšto prikimšta daržinė buvo ištuštinta, o dar po kiek laiko virto kultūros oaze.
Ir molio plūktinei aslai
Daujėnų bendruomenės vadovė Inga Grigalionienė sakė, kad kuriant klojimo teatrą reikėjo kaip reikiant pasukti galvą, iš kur gauti remontui reikalingų medžiagų.
„Didžiuojuosi miestelio žmonėmis, jie nesibodėjo darbo ir aukojo laiką. Vienas dosnus daujėnietis sutiko sumokėti už medieną, bet taupydami pirkome stačią mišką ir vyrai patys važiavo kirsti medžių. Rąstus išpjovus iš lentų buvo sumeistrauta scena, padaryti suolai žiūrovams. Vos tik sužinojome, kad vienas gyventojas rausia kūdrą, lėkėme prašyti, kad į klojimą atvežtų molio, nes jo reikia plūktinei aslai“, – pasakojo bendruomenės vadovė.
Po metų darbų naujose patalpose pradėjo pirmojo spektaklio repeticijas.
Per Jonines įvyko spektaklio premjera. Į klojimą sugužėjo daugiau nei pusantro šimto žmonių.
Atsisakė net medžioklės
Režisierius, kaip ir buvo žadėjęs, pastatė Mykolo Palionio parašytą komediją „Prieš vėją neb’papūsi?“ Joje vaizduojamas lietuvių ūkininkų gyvenimas.
V.Stragys pasakojo, kad aktorių ieškoti ir įkalbinėti nereikėjo. Veiklos išsiilgę Daujėnų gyventojai patys prašėsi leisti repetuoti. Pasak spektaklio statytojo, jam pagal žmonių temperamentą teliko paskirstyti vaidmenis.
Daujėnuose gyvenantis Gintautas Mėkelis neslėpė džiaugsmo, kad ir jis turi galimybę atskleisti savo talentą. Vyras tikino, kad dirba dviejuose darbuose ir turi daugybę pomėgių, tačiau repeticijų nepraleidžia.
„Dainuoti visai nemoku, o vaidinti – tai vienas malonumas. Po sceną sukiotis pradėjau dar mokyklos laikais. Nors buvau aistringas medžiotojas, tačiau dėl laiko stokos šautuvui kurį laiką leisiu pailsėti. Džiaugiuosi, kad bent pažvejoti ištaikau kokią valandėlę“, – juokėsi pašnekovas.
V.Stragio pastatytame spektaklyje šis vyras vaidina jaunikį Antaną.
Repetuoja poemą „Daujėnai“
Daujėniečiai ne kartą tą spektaklį rodė savo klojime. Tačiau sulaukę prašymų nepasididžiavo ir nuvyko į Pasvalį, suvaidino krašto muziejuje.
„Spektaklio unikalumo kultūros namų scenoje atskleisti neįmanoma. Jis pastatytas rodyti tik tuos laikus atitinkančioje erdvėje“, – sakė V.Stragys.
V.Stragys jau ėmėsi naujo darbo. Jis pradėjo ruoštis statyti antrą Daujėnų klojimo teatro spektaklį. Režisierius pasirinko vietinėje parapijoje kunigavusio Jurgio Tilvyčio-Žalvarnio 1910 metais išleistą poemą „Daujėnai“.
Dvasininkas savo kūrinyje vaizdžiai aprašo garsiuosius Sekminių atlaidus.
Į naujo V.Stragio statomo spektaklio repeticiją atėjo ir naujų vaidinti norinčių daujėniečių.
Paštininkė Genovaitė Žagrienė atviravo, kad vaidyba jai bus tikra naujiena.
„Esu kilusi ne iš Daujėnų, bet miestelyje gyvenu daugiau nei 30 metų, todėl save jau laikau tikra daujėniete. Esu šokusi, dainavusi, giedojusi, o vaidinti dar nebuvo tekę, užtat kaip norisi tai išbandyti. Juk gyvenime reikia visko paragauti, ar ne?“ – juokėsi entuziazmo neslepianti moteris.
Klaipėdiečiai pakoncertuos
Bendruomenės vadovė I.Grigalionienė sakė, kad kultūrinis Daujėnų gyvenimas buvo apmiręs. Įsteigtas klojimo teatras ne tik jį suaktyvino, į naują veiklą įtraukė žmones, bet ir sulaukė susidomėjimo iš kito Lietuvos krašto – Klaipėdos.
Su V.Stragiu susisiekė jo sena pažįstama – Klaipėdos universiteto Menų akademijos muzikologė, Priekulės folkloro ansamblių „Auksodis“ ir „Vėlingis“ vadovė Rūta Vildžiūnienė.
Klaipėdiečiai užsinorėjo pamatyti daujėniečių spektaklį, tad per Jurgines, balandžio 21 dieną, į Daujėnus planuoja atvykti kelios dešimtys folkloro ansamblių narių. Jie po spektaklio peržiūros dar ir savo koncertą surengs.
Bendruomenės nariai džiaugiasi, kad vasarą jie pasitiks trankiai ir smagiai. Žmonės viliasi, kad Daujėnus nuo šiol garsins vyksiantys kultūriniai renginiai.
