Dirbo tarptautinė komanda
„Baleto „Korsaras“ atsiradimas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje atspindi mano nuostatą, kad repertuaras turi būti subalansuotas – šalia modernių baletų turi rasti vietos ir klasika. Šį sezoną turėjome puikią Matyno Rimeikio baleto „Procesas“ premjerą, dabar – „Korsaras“, tikras klasikos etalonas“, – antradienį pristatydamas premjerą žiniasklaidai paaiškino LNOBT baleto trupės meno vadovas Krzystofas Pastoras.
Spektakliui suburta tarptautinė komanda – prancūzų choreografas Manuelis Legris, anksčiau ilgai šokęs Paryžiaus nacionalinės operos baleto trupėje, o nuo 2010 m. vadovaujantis Vienos valstybiniam baletui, rusų dirigentas Valerijus Ovsianikovas, kostiumų ir scenografijos dailininkė italė Luisa Spinatelli, šviesų dailininkė britė Marion Hewlett.
„Korsaras“ – M.Legris, šokėjo karjerą pradėjusio tuomet, kai Paryžiaus operos baleto trupei vadovavo Rudolfas Nurejevas, choreografinis debiutas. Premjerai Vilniuje jis pasitelkė tuos pačius kūrėjus, su kuriais 2016 m. šį baletą pastatė Vienoje. Tačiau tai nėra ano spektaklio atkartojimas – lietuvių baleto trupei sukurta nauja choreografija, scenografija ir kostiumai, šviesų dizainas.
Publika išgirs ir naują muziką – originalią Adolphe'o Adamo partitūrą papildys Leo Delibes'o, Piotro Oldenburgo ir kitų kompozitorių opusai, parinkti M.Legris, sujungti Vienos valstybinės operos pianisto Igorio Zapravdino.
„Net jei žinote kitas „Korsaro“ versijas, nenuobodžiausite – tokios dar negirdėjote“, – tikino M.Legris.
Jam antrino dirigentas V.Ovsianikovas: „Baleto partitūros autoriai keli, bet ji labai vientisa, lakoniška, sustruktūrinta – susikomponuoja graži puokštė.“
Be to, pasak V.Ovsianikovo, šis spektaklis bus savotiškai unikalus - klasikinis, bet pastatytas šiuolaikine šokio kalba. „Gal net viena geriausių interpretacijų per visą 160 metų „Korsaro“ istoriją“, – negailėjo pagyrų savo kūrybinio darbo kolegai M.Legris dirigentas.
Pateko į medžiagų rojų
„Korsaras“ – lyg romantiška Rytų sapnas, pripildytas tenykščių kvapų, garsų dvasios“, – taip baletą mato scenografijos ir kostiumų dailininkė L.Spinatelli.
Ji džiaugėsi, kad Vilniuje jos laukė tikra staigmena – medžiagų įvairovė.
„Maniau, kad būsiu dykumoje, o patekau į medžiagų rojų. Radau tokių, kokių net Italijoje nėra. Galėjau rinktis, ko širdis geidžia. Dar prieš atvykstant į Vilnių asistentai siuntė pavyzdžius ir negalėjau išsirinkti. Jas dabar galiu pasakyti – spektaklis pavyko geriau nei Vienoje!“ – džiaugėsi dailininkė.
Prototipas – tikras piratas
„Korsaro“ ištakos – romantizmo epochoje, juolab kad dar XIX amžiaus pradžioje atokiose kolonijose vergų prekeiviai jiems patikusias gražuoles grobdavo tiesiog gatvėse, o vėliau siūlydavo įsigyti turtingiems vyrams. Jei pardavėjas pamatydavo, kad mergina geba įžiebti geidulingas ugneles piniguočiaus akyse, kaina kaipmat pakildavo, tačiau gražuolės dalia nuo to netapdavo lengvesnė: kaip greitai nusibostanti prekė netrukus ji būdavo perparduodama kitam turtuoliui.
Vienintelis išsigelbėjimas iš užburto rato – būrį stipriai apsiginklavusių draugų turintis aistringas meilužis. Pavyzdžiui, korsaras, kitaip – jūros piratų vadas. Tačiau sutikite: korsaras skamba romantiškiau...
Prie romantiško korsarų įvaizdžio meno pasaulyje reikšmingai prisidėjo anglų poezijos grandas George'as Byronas, 1814 m. savo poemoje „Korsaras“ apdainavęs ryžtingojo korsaro Konrado Konrado nuotykius. Spėjama, kad Konrado prototipas buvo plačiai pagarsėjęs prancūzų kilmės piratas Jeanas Lafitte'as, grobdavęs į Meksikos įlanką atplaukusius laivus.
Kadangi net 10 tūkst. egzempliorių tiražas aistringų meilužių išsiilgusių damų ir romantiškus žygdarbius įsivaizduojančių jaunuolių buvo greitai išpirktas, „Korsaro“ siužetas atkreipė ir teatralų dėmesį. 1856 m. kurti baletą pagal G.Byrono poemą ėmėsi po baleto „Žizel“ Paryžiuje išgarsėjęs kompozitorius A.Adamas, teatro „Opera Comique“ vadovas ir daugelio libretų autorius Jules'is Henri Vernoy de Saint-Georges'as bei choreografas Josephas Mazilier.
Baletą „Korsaras“ nuo pat pirmosios premjeros Paryžiuje lydėjo stulbinamas pasisekimas, kurį lėmė ne tik tuometės Paryžiaus baleto žvaigždės, bet ir spektaklio dekoracijos bei scenos efektai: smaragdinės jūros bangos, margaspalvis rytiečių turgus, pašos rūmų prabanga, gražuolių haremas, raumeningų piratų būrys, į pakrantės uolas efektingai dūžtantis laivas...
Premjeros Paryžiuje sėkmė paviliojo ir kitus Europos teatrus. Dabar „Korsaro“ laukiama Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje.
Premjeriniame spektaklyje balandžio 27 dieną pagrindinę heroję Medorą žada šokti praėjusių metų Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimo laureatė Kristina Gudžiūnaitė, Konrado – jos nuolatinis scenos partneris Genadijus Žukovskis.
