Tenykščiuose muzikos sluoksniuose lietuvis žinomas kaip Remi J.Edson, mat vietoje sunkiai ištariamos lietuviškos pavardės nutarė naudoti pseudonimą, sudurtą iš dviejų žodžių. „Edvino sūnus“ - taip jo kilmę paaiškino fleitininkas.
Į Olandiją jis išvyko studijuoti pagal „Erasmus“ mainų programą, dar nespėjęs pasireikšti Lietuvoje, o dabar, Lietuvos muzikų rėmimo fondo kvietimu, pristatė „Sugrįžimų“ festivalyje savo suburtą išties įdomų ansamblį „Edson Ensemble“. Jame groja net penkių šalių muzikai: lietuvis, smuikininkė iš Naujosios Zelandijos, du altininkai iš Jungtinės Karalystės ir Olandijos bei ispanė violončelininkė.
Ryškaus, ambicingo lyderio vadovaujamas buvusių bendramokslių kolektyvas pristatė Taikomosios dailės muziejuje originalią ir spalvingą programą, kurioje skambėjo daugiausia XX amžiaus kūriniai, tarp jų – ir džiazo pjesės. Mat džiazas – R.Kažukausko stichija, nors šį kartą prisistatyti Lietuvoje jis nusprendė klasikiniu amplua.
Lietuvoje baigęs Stasio Šimkaus konservatoriją bei bakalauro studijas Muzikos ir teatro akademijoje fleitininkas būtent Olandijoje atskleidė daug naujų savo talentų, tarp jų – ir kompozitoriaus. Jis ne tik aranžuoja beveik visą „Edson Ensemble“ repertuarą, bet ir rašo ansambliui kūrinius. Tokios sudėties kolektyvui rastume labai nedaug originalios muzikos.
„Per sunkų darbą atradau savo gebėjimus. Lietuvoje kūriau labai nedaug. Aišku, nebuvo lengva prigyti kitoje šalyje, patyriau daug stresų – reikėjo suprasti, ką ir kaip daryti, pasitempti, nes muzikinio ugdymo lygis Olandijoje nepaprastai aukštas, muzikantų konkurencija – didžiulė. Ten suvažiavusi visa Europa. Kai studijavau Utrechte, olandų tarp studentų buvo mažuma“, - pasakojo R.Kažukauskas.
Be to, vaikinui teko pačiam užsidirbti brangiems mokslams, nes tėvai negalėjo jo paremti. Ir pragyvenimas Olandijoje, pasak Remigijaus, labai brangus. O pasukęs į džiazą, jis anaiptol nepalengvino sau gyvenimo, nes prarado galimybę susirasti saugų darbą orkestre.
Užtat Olandijoje užtenka padirbėti dvi dienas per savaitę kepykloje, kad galėtum įgyvendinti menininko ambicijas. „Mano mama visą gyvenimą buvo kepėja, todėl ir aš pats mėgstu gaminti maistą. Man nesunku porą dienų atsikelti anksti ir iškepti kruasanų ar pyragų. Tai darau dvi dienas per savaitę. Likusį laiką esu laisvas menininkas“, - aiškino Remigijus.
Olandijoje jis dalyvauja įvairaus žanro muzikos projektuose, pats kuria ir įrašinėja su bičiuliais įspūdingas džiazo kompozicijas, kartais net imasi dizainerio ir dailininko darbo. Mat fleitininkas padeda savo draugui muzikos agentūroje, kuri organizuoja užsienio grupių koncertus Olandijoje ir olandų koncertus svetur. Kitąmet bičiuliai žada pristatyti kelis savo globojamus ansamblius Lietuvoje.
Pats R.Kažukauskas greičiausiai taip pat atvyks koncertuoti. „Sugrįžimų“ rengėjai nori, kad jis pristatytų festivalyje džiazo projektą. Gal fleitininką pagaliau atras ir Lietuvos džiazo scena?
20-tus metus gyvuojantys „Sugrįžimai“ nutiesė kelią į Lietuvą ne vienai ryškiai muzikos asmenybei. Būtent čia savo pirmus koncertus gimtinės publikai surengė dirigentė Mirga Gražinytė ir dainininkė Justina Gringytė, tapusios tikromis savo šalies ambasadorėmis pasaulyje.
Šiemet festivalyje vieši menininkai net iš 17 šalių. Liko dar devyni jo koncertai. Bene svarbiausiu 20-ųjų „Sugrįžimų“ renginiu Lietuvos muzikų rėmimo fondas skelbia balandžio 18-osios koncertą, kuriame pasirodys operos grandas Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas), tarptautinių konkursų laureatas tenoras Edgaras Davidovičius, trimitininkas iš JAV Dovas Lietuvninkas, Čiurlionio kvartetas ir 12-kos tarptautinių konkursų laureatas Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“.
Išskirtiniai koncertai numatyti ir festivalio pabaigai. Gegužės 2-ąją Kauno filharmonijoje, gegužės 3-ąją Nacionalinės filharmonijos scenoje jie suburs operos žvaigždes: Braunšveigo valstybinio teatro solistę Mildą Tubelytę, operos solistę šveicarę Anną Traub ir Norvegijos nacionalinės operos Osle solistą, tenorą Thorbjørną Gulbrandsøy.
