Nuo šio kūrinio premjeros Vilniuje prabėgo penkeri metai, bet pasaulis ir kontekstas, į kurį šiandien grįžta spektaklis, labai pasikeitė.
Nuo XVII amžiaus gyvas ir populiarumo neprarandantis kūrinys tapęs chrestomatinis, o jo pavadinimas – „Visos jos tokios“ – kasdieniu priežodžiu. Vis dėlto šiandien išgirdę šią frazę pasijuntame nejaukiai. Pasak spektaklio kūrėjų, šio amžiaus moterys, jų darbai bei drąsa, kurios rezultatas – #metoo judėjimas – palietė ir pakeitė mus visus. „Kaip šiandien priimsime kūrinį „Visos jos tokios“?“ –intriguoja „Vilnius City Opera“.
W.A.Mozartą spektaklio kūrėjai vadina suktu kompozitoriumi. Nė viena jo opera iš tiesų nėra tokia, kokią pamatome pirmu žvilgsniu. Jo muzika klausytojui lengva, temos dažnai atsikartoja. Vis dėlto netrunkame pajusti, kad ką tik girdėta „muzikėlė“ iš tiesų paliečia rimtas, gilias temas. W.A.Mozartas, savo kūryboje nevengęs kontrastų, savaip atkartodavo mus supantį pasaulį, kuriame „pagal drabužį sutinka, pagal protą išlydi“.
Šis posakis ypač aktualus operoje „Visos jos tokios“, kurioje du vyrukai, besididžiuojantys savo merginomis, draugo įtraukiami į savotišką realybės šou. Netikėdami, kad jų mylimosios gali juos išduoti, jie apsimeta iškeliaujantys į tolimą kelionę ir ima meilintis vienas kito damai, persirengę atvykėliais iš kitos šalies.
Kad ir kiek spyriotųsi, finale moterys pasiduoda „svetimšaliams“, vyrų širdys lieka sudaužytos, o draugas švenčia savo tiesą: „Visos jos tokios.“
Atrodytų, toks siužetas šiandien visiškai nepriimtinas. Bet, žvelgiant giliau, be situacijų komediją primenančio „kas, kur, su kuo“, W.A.Mozartas užslepia tai, kas ir gyvenime nepelnytai nustumiama į antrą planą. Tai – aplinkybės ar „draugai“, verčiantys mus abejoti artimaisiais, vertybėmis ir galų gale pačia tiesa.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovo Gintaro Rinkevičiaus ir režisierės Dalios Ibelhauptaitės iniciatyva parodyti jaunus veidus operos scenoje akivaizdi ir šį pavasarį. Dainuoti pagrindinių partijų grįžta jaunimas, savo muzikinę karjerą pradėjęs „Vilnius City Opera“ ansamblyje.
Laura Zigmantaitė, dar būdama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentė, sukūrė ne vieną epizodinį vaidmenį „Vilnius Vity Opera“ spektakliuose, o dabar jau žibės pirmajame plane ir atliks Dorabelos partiją. Po studijų Londono karališkojoje muzikos akademijoje 2017-2018 metų sezoną ji praleido Škotijos operoje.
Į nenustygstančią Despiną persikūnys Marija Nazarova, kurią jaunoji „bohemiečių“ publika prisimins iš „Jono & Gretos“ pastatymo. 2014 metais Marijos Gretutė buvo pirmasis vaidmuo profesionalioje operos scenoje.
Nuo to laiko šios solistės karjeroje įvyko nemažai svarbių pokyčių. Šiandien M.Nazarova – prestižinės Vienos valstybės operos solistė, Despinos vaidmenį jau atlikusi ir čia, ir Maskvos Didžiajame teatre, o šią vasarą debiutuosianti ir Zalcburgo festivalyje.
W.A.Mozartas – kiekvieno jauno vokalisto kompozitorius ir mokytojas. Apie jo muzikos naudą vokalui ne kartą yra pasisakęs ir Edgaras Montvidas, šiame spektaklyje sukūręs romantiškąjį Ferandą. Jį scenoje pakeis jaunas, bet puikiai žinomas Tomas Pavilionis, su „bohemiečiais“ bendradarbiavęs nuo alternatyvaus „VCO Rock“ projekto.
Neužmirštamą Kosto Smorigino Guljermą šį kartą įkūnys rusų kilmės solistas Ilja Kutiuchinas, šiuo metu dalyvaujantis prestižinio Zalcburgo festivalio jaunųjų vokalistų programoje. Šis baritonas jau spėjo debiutuoti ir Maskvos Didžiojo teatro scenoje, o Guljermo partiją atliko Glyndebourne'o festivalyje Didžiojoje Britanijoje.
Kaip juokauja spektaklio statytojai, istoriją užsuks ir debiutantus prižiūrės nepakeičiamasis „Vilnius City Opera“ bosas Tadas Girininkas.
