„Šis optimizmo kupinas kūrinys puikiai tinka Kovo 11-osios išvakarėms. Kita vertus, vokaliniu atžvilgiu sudėtingas ir didelės dainininkų ištvermės reikalaujančias Mišias atliks berniukų chorai – tai labai retas reiškinys pasaulinėje praktikoje“, – kalbėjo beveik trims šimtams atlikėjų diriguosiantis berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas Vytautas Miškinis.
Kartu su „Ąžuoliuku“ Kongresų rūmuose dainuos Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (meno vadovas Ksaveras Plančiūnas) ir choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), grieš Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas Gintaras Rinkevičius). Solistų partijas dainuos Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Tomas Pavilionis (tenoras) ir Tadas Girininkas (bosas).
Reikia priminti, kad šįmet minimos 150-osios Dž. Rosinio mirties metinės.
„Gerasis Dieve, štai ir baigtos šios menkos mažosios mišios. Bet ar aš parašiau šventą muziką, ar ši muzika skirta šventiesiems? Tu juk žinai: aš gimęs kurti komiškas operas. Šiek tiek išmanymo, truputis širdies – daugiau nieko nereikia.“
Tai pačiam G.Rossini priskiriamos mintys apie paskutinį jo kūrinį. Kompozitoriui, dar jaunystėje išgarsėjusiam operomis (visų pirma komiškomis), jau seniai nebereikėjo niekam nieko įrodinėti, todėl jis leisdavo sau šiokios tokios ekstravagancijos. Pavyzdžiui, maždaug pusantros valandos trunkančias monumentalias mišias pavadinti „mažosiomis“.
Pagal pirminį kompozitoriaus sumanymą šį kūrinį turėjo atlikti dvylika dainininkų (keturiems iš jų reikėjo dainuoti ir solistų partijas), du fortepijonai ir fisharmonija, kurią leidžiama pakeisti akordeonu.
Turint galvoje XIX amžiaus konservatyvumą (Mišios parašytos 1863 metais), Rossini vargu ar galėjo tikėtis, kad jo opusas bus atliktas bažnyčioje: fortepijonas ir akordeonas kunigų akyse buvo „nešventi“ instrumentai, o ir Rossini numatytas mišrus vyrų ir moterų ansamblis daugeliui krikščionių dvasininkų turėjo atrodyti nepriimtinas, nes bažnyčiose daugelį amžių buvo leidžiama giedoti tik berniukams ir vyrams.
Kūrinio premjera nuskambėjo 1864 metų kovą vienoje privačioje Paryžiaus koplyčioje. Praėjus dar trejiems metams, 1867-ųjų pavasarį, Rossini pateikė orkestrinę Mažųjų iškilmingų mišių vaersiją. „Verčiau aš pats tai padarysiu, o ne kas kitas po mano mirties“, – maždaug taip pareiškė kompozitorius, kuriam buvo likę gyventi maždaug pusantrų metų.
Būtent ši Mažųjų iškilmingų mišių redakcija skambės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse (kovo 10-ąją) Vilniaus kongresų rūmuose. Koncerto pradžia 18 valandą.
