Savo rengiamą festivalį maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas LVSO papuoš netikėta programa. Pabaigos koncerte jis pirmą kartą Lietuvos publikai pristatys vieną garsiausių lietuvių pianistų Luką Geniušą su žmona, taip pat pianiste Ana Geniušiene.
Šiuo metu pora gyvena kraustymosi į naują butą Londone rūpesčiais. Tačiau, nepaisydamas įtempto darbų grafiko, Lukas surado laiko pokalbiui – kaip visada, ramiam ir brandžiam.
– Šiuo metu gyvenate tarp Maskvos ir Londono?
– Tiksliau, tarp oro uostų, tarp Vilniaus, Tokijo, Paryžiaus, Londono... Koncertinis gyvenimas nesustoja, todėl sunku pasakyti, kur yra mano namai.
Tai visada viena graudžiausių temų mano gyvenime. Žinoma, dabar savo namus pirmiausia sieju su žmona Ana – ir šiuo metu tai yra Londonas.
Ačiū Dievui, mes suradome labai gerą butą naujame rajone ir jau įpusėjome persikraustymą, kuris sujudino visus gyvenimo lygmenis – nuo finansų iki emocijų.
– Ar dažnai koncertuojate duetu su žmona?
– Stengiamės kuo dažniau organizuoti bendrus koncertus, pasitaiko sulaukti ir tokių kvietimų. Ana antrus metus studijuoja Londono karališkosios akademijos magistrantūroje pas žinomą profesorių Christopherį Eltoną, kuriam, beje, kaip kviestinis profesorius dažnai asistuoja mano tėvas (pianistas Petras Geniušas. – Aut. past.).
Be to, pernai vasarą Ana pelnė trečiąją vietą labai svarbiame tarptautiniame Ferruccio Busoni konkurse Italijoje, tad ji tampa vis žinomesnė. Lietuvoje Ana koncertuos pirmą kartą, tai bus ir mūsų dueto debiutas čia su simfoniniu orkestru.
Neapsakomas džiaugsmas mums būti kartu scenoje ir muzikuoti, o svarbiausia – groti namie, repetuoti. Tai mus labai stipriai sieja ir daro mūsų santuoką ypatingą.
– Daug keliaujate, koncertuojate. O kaip jums labiausiai patinka leisti laisvalaikį drauge?
– Kartais ir laisvalaikis būna susijęs maloniu muzikavimu sau – susėdame pagroti keliomis rankomis tiesiog savo malonumui.
Tai labai nuramina, ypač tokiais įtemptais periodais kaip šis, – prisėdame prie fortepijono, ir iš karto pasikeičia nuotaika.
Tada galime maloniau praleisti likusį laiką. Čia yra magijos. Muzika labai susieja žmones, daro juos geresnius.
– Scenoje lengva ar sunku dirbti dviem artimiems žmonėms?
– Man groti scenoje su Ana – malonumas. Žinau, kad turiu jai tam tikros įtakos, o ji daro įtaką man. Mes dalijamės idėjomis, tarp mūsų nėra barjerų. Kartais tarp menininkų būna distancija, subordinacija, tam tikras etiketas, susitarimas neperžengti kokių nors asmeninių ribų. Mes tokių problemų neturime.
Tai labai didelė privilegija, kad galime dalintis viskuo, nebijodami įžengti į kokią nors uždraustą zoną. Tai padeda muzikuojant.
– Koncerto programoje skambės du Wolfgango Amadeaus Mozarto kūriniai ir Sergejaus Prokofjevo koncertas fortepijonui. Ką pasakytumėte apie šiuos veikalus?
– Trečiasis S.Prokofjevo koncertas yra iš naujesnių mano repertuare. Jį išmokau tik pernai, o Lietuvoje dar negrojau.
Tai labai sunkus, bet vienas svarbiausių fortepijono repertuaro kūrinių, būtinas kiekvienam pianistui.
Mano principas – kiekvieną kartą Vilniuje pasirodyti su nauja programa. Iki šiol tai būdavo nesunku – pavykdavo publikai parodyti vis ką nors naujo, nes dar „jaukinuosi“ repertuarą, atveriu sau vis naujus kūrinius. Galbūt vėliau teks kartotis.
W.A.Mozartas su S.Prokofjevu visada gerai susijungia. Klasicizmas, kuriam atstovauja pirmasis, ir neoklasicizmas, prie kurio priskirtinas S.Prokofjevo Trečiasis koncertas, turi daug bendra. Prasminga pasiklausyti, kaip transformavosi stilius.
Labai džiaugiuosi ir tuo, kad kartu su Ana grosime retai atliekamą W.A.Mozarto Septintąjį koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui, – tai neįtikėtinai puikus, gaivus ir retai skambantis kūrinys.
– Kai 2015-aisiais prestižiniame P.Čaikovskio konkurse laimėjote sidabro medalį, jūsų koncertų grafikas buvo itin įtemptas. Papasakokite apie savo profesinį gyvenimą dabar.
– Koncertų grafikas tebėra labai įtemptas. (Šypsosi.) Stengiuosi taip susidėlioti koncertus ir jų programas, kad jie neatimtų iš manęs energijos, kurią galėčiau panaudoti menui.
Po P.Čaikovskio konkurso buvo ypač sunkus metas – sulaukiau neįtikėtinai daug kvietimų koncertuoti, reikėjo pasinaudoti visomis galimybėmis siekti karjeros. Dabar jau turiu daugiau laisvės rinktis koncertus.
– Kokie pastarojo sezono projektai jums labiausiai įsiminė?
– Naujųjų metų proga koncertavau viename gražiausių Italijos teatrų – Genujos Karlo Felikso teatre, į kurį sugrįžau jau penktą kartą. Prieš penkerius metus ten atlikau visus penkis Ludwigo van Beethoveno fortepijoninius koncertus per vieną dieną, o šių metų sausio 1-ąją grojau su orkestru Fryderyko Chopino Antrąjį koncertą.
Šiemet įsimintinas buvo ir pasirodymas Danijoje, Odensės mieste, su puikiu orkestru ir vienu geriausių visų laikų rusų dirigentų Aleksandru Vedernikovu. Atlikome Johno Adamso koncertą „Century Rolls“.
Po koncerto Lietuvoje, kovo mėnesį, pristatysime naują programą Maskvoje su labai artimu draugu smuikininku Aylenu Pritchinu, kurį prieš porą metų buvau atsivežęs į Lietuvą.
Dar vienas ypatingas projektas manęs laukia Frankfurte rugpjūtį, kur esu pakviestas dalyvauti Lietuvos 100-mečiui skirtame koncerte su Frankfurto radijo orkestru. Tai bus pasirodymas didžiuliame stadione, kuriame laukiama apie 20 000 žmonių.
Pianistų Luko Geniušo ir Anos Geniušienės koncertas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Gintaro Rinkevičiaus, Kauno filharmonijoje vyks kovo 1 d. 18 val., Vilniaus Kongresų rūmuose - kovo 2 d. 19 val. Bilietų kaina – 7–20 Eur.
