Spektaklio kūrybinė komanda yra įsitikinusi – šiuo metu būtina kurti spektaklius, prisodrintus mūsų juokingos ir tragiškos dabarties ir net kasdienių smulkmenų.
Geriausių draugų konfliktas, chroniškas neišsimiegojimas arba gyvenimas tik darbu, net sudaužytas raugintų agurkų stiklainis – šios detalės talentingų teatro menininkų rankose tampa pretekstu apibendrinti mūsų amžininkų gyvenimą, verčia žiūrovus suklusti ir giliai susimąstyti, išgyventi akistatą, satisfakciją su savo kasdiene būtimi.
Būtent toks teatras yra geriausia terapija dabarties žmogui, dūstančiam nuo kasdienės rutinos. Todėl spektaklis „Satisfakcija“ taps savotišku veidrodžiu, priversiančiu įsižiūrėti į savo akis ir suvokti, kad gyvenimas nėra beprasmis -- jį tikrai reikia pamilti.
Premjeriniame Vilniaus kamerinio teatro spektaklyje „Satisfakcija“ pagrindinius, dviejų rimtų, dėl mylimos moters savotiškoje dvikovoje besirungiančių verslininkų Sašos ir Dimos vaidmenis kuria Š.Puidokas ir Aleksas Kazanavičius.
„Satisfakcijos“ herojus Saša – rimtas verslininkas ir įtakingas savo mieste žmogus po įtemtos darbo dienos pasikviečia savo draugą ir padėjėją Dimą į restoraną. Didelei Dimos nuostabai čia jų nelaukia nei verslo partneriai, nei draugai – jie prie stalo susitinka dviese, akis į akį.
Du vyrai, komplikuoti jausmai vieno iš jų žmonai, įžeista garbė, išduota draugystė ir galimybė sulaukti satisfakcijos pačioje keisčiausioje „alkodvikovoje“- toks šio spektaklio dramaturginis užtaisas.
„Mūsų karta gyvena pagal taisykles, taviškė – bando gyventi pagal įstatymus“ – tokią išvadą apie dešimčia metų jaunesnę savo geriausio draugo kartą finale suformuluoja pagrindinis „Satisfakcijos“ herojus Saša.
Fenomenalusis autorius, kultinė Rusijos teatro figūra J.Griškovecas parašė scenarijų ir pats sukūrė pagrindinį vaidmenį 2010 metų filme „Satisfakcija“. Žiūrovų pamėgtą filmą kritikai praminė „vyriška melodrama“.
Šiuo metu intensyviai tarptautiniuose festivaliuose gastroliuojantis J.Griškovecas į savo kūrybinius planus įtraukė ir apsilankymą Vilniaus kamerinio teatro premjeroje. Scenarijaus autoriui smalsu kaip lietuviškoje scenoje pavyks suvaldyti jo gilių, originalių, humoro nestokojančių kūrybinių minčių cunamį ir įkūnyti autentišką naivaus ir harmoningo teatro viziją.
„Man nepatinka žodis „išpažintis“, esu prieš tokį požiūrį į save. Iš tiesų nemanau, kad tai, ką darau, yra stiprios valios apraiška. Daug kas sako, jog tai drąsu ir taip toliau, bet tai tik sąžiningas ir tiesus kelias. Niekas, išskyrus šiandieną, manęs nedomina. Ir kol turiu jėgų - nors jos ir nėra amžinos - visada vertinsiu tą laiką ir tą meninę erdvę, kurioje gyvenu“, - teigia J. Griškovecas.
Spektaklio pavadinimo „Satisfakcija“ reikšmė kildinama iš lotynų kalbos žodžio satisfactio, reiškiančio atsilyginimą arba atsiteisimą už garbės ir orumo įžeidimą dvikovoje.
„Žmogus turėtų vadovautis draugystės bei atsakomybės kriterijais. Tačiau mes gyvename pasaulyje, kur sąvoka „teisingumas“ iškraipyta, todėl veikėjai mėgina susikurti ir įvykdyti „teisingumą“ patys“, - išduoda spektaklio mintį režisierius Šarūnas Puidokas.
