Šeštadienį Kongresų rūmuose surengtame Baltijos šalių orkestrų festivalio koncerte „100 stygų” iš tikrųjų skambėjo net 400 stygų - Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Arnoldo Schönbergo ir Piotro Čaikovskio kūrinius griežė daugiau kaip šimtas Lietuvos valstybinio simfoninio, Liepojos simfoninio ir Latvijos nacionalinio simfoninio orkestrų stygininkų.
Tačiau ne skaičiai čia svarbiausi. Nepaprastą projektą Baltijos valstybių šitmečiams sumanęs maestro G.Rinkevičius įstengė paversti galingą kolektyvą jautriu, subtilius muzikos niuansius perteikiančiu instrumentu - publiką svaiginte svaigino styginių jūra.
P.Čaikovskis būtų laimingas, išgirdęs taip atliekamą savo populiariąją Serenadą styginiams. Juk tokia ir buvo jo kūrinio vizija: kuo daugiau instrumentų – tuo geriau! Tačiau dar efektingiau koncerte nuskambėjo orkestrui pritaikytas A.Schönbergo teatrališkas, kontrastingas styginių Sekstetas „Pragiedrėjusi naktis“.
Po dviejų metų pertraukos į Vilnių sugrįžęs Baltijos šalių orkestrų festivalis, vienas iš nedaugelio tęstinių tris valstybes vienijančių projektų, šiemet virto nepaprasta muzikos švente.
Tiesa, bene svarbiausias ir simboliškiausias jos akordas – Baltijos šalių šimtmečiams parašytas latvio Arturo Maskato kūrinys „Baltų daina“ („The Song of the Baltics“), turėjęs išvesti į sceną visų trijų valstybių solistus, nenuskambėjo dėl operos žvaigždės ligos.
Tačiau vasario 9-ąją jį pakeitė ne mažiau įspūdingi atlikėjai ir latvio Andrio Puogos padiriguoti kūriniai: Vilniaus kongresų rūmuose skambėjo Ludwigo van Beethoveno didinga Fantazija chorui, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui, atliekama Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro, vieno geriausių šios šalies pianistų Reinio Zarinio bei legendinio choro „Latvija“, o A.Maskatas pristatė savo Tango.
Kovo 2-ąją festivalį užbaigs dar viena intriga – net trys fortepijoniniai koncertai, kuriuos su G.Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks pianistas Lukas Geniušas su žmona pianiste Ana Geniušiene.
