Latvijai skirtą vakarą kartu su A.Antonenka scenoje pasirodys ir lietuvių sopranas Vida Miknevičiūtė, estų folkloro muzikos atlikėja Mari Kalkun, valstybinis choras „Latvija“ ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Andrio Puogos.
Pažvelgę į A.Antonenkos 2017–2018 m. koncertų sezono tvarkaraštį gali likti nustebinti net visko matę muzikos gurmanai. Giacomo Puccini opera „Turandot“ ir Giuseppe Verdi „Requiem“ Niujorko „Metropolitan Opera“, G.Puccini „Toska“ Stokholmo karališkojoje operoje, Zalcburgo muzikos festivalis, Dresdeno „Semper“ opera, Ciuricho opera, Vengrijos nacionalinė opera – tai tik keletas svarbiausių garsaus muziko stotelių šiemet. Be jų, tenoras nuolat kviečiamas dainuoti Milano „La Scala“, Londono karališkojoje operoje ir kitose garsiausiose koncertų salėse.
Nepaisydamas savo laimėjimų, A.Antonenka nelinkęs skirti per daug dėmesio įvertinimams.
„Mane visada trikdo žmonės, kurių įgūdžiai vis dar yra pradinio lygmens, o jie žiūri į kitus iš aukšto. Nuolat sau sakau – aš esu amatininkas. Tiesiog meistras, kuris stengiasi viską atlikti gerai ir sąžiningai. Visada norėjau dainuoti pirmiausiai dėl to, kad man tai buvo malonu – ne dėl garbės ar laimėjimų“, – kalbėjo garsus artistas.
Nuolat po pasaulį keliaujantis ir, be gimtosios latvių kalbos, dar rusiškai, vokiškai, ukrainietiškai, itališkai, angliškai ir prancūziškai kalbantis solistas savo namais iki šiol vadina Rygą. Tačiau pripažįsta, kad, be gimtosios šalies, šiltų jausmų jam kelia ir Austrija.
„Šioje šalyje prasidėjo mano tarptautinė karjera, laisvai kalbu vokiškai, tad kiekvienas darbas čia man yra tikras malonumas“, – sakė A.Antonenka.
Vasario 9 d. vakarą kartu A.Antonenka į Vilniaus Kongresų rūmų sceną lips ir dar dvi solistės – nuo 2011 m. Mainco valstybinio teatro trupėje dirbantis lietuvių sopranas Vida Miknevičiūtė ir viena žymiausių estų etnomuzikos atlikėjų ir kompozitorių Mari Kalkun, pelniusi pripažinimą ne tik gimtojoje šalyje, bet ir svetur. Atlikdama savo kūrybos dainas, įkvėptas gamtos, estų folkloro ir poetų kūrinių, M.Kalkun jau apkeliavo Prancūziją, Vengriją, Škotiją, Vokietiją, Suomiją, Rusiją, Armėniją ir Japoniją.
„Kalba nėra kliūtis būti pavergtam šios atlikėjos magijos“, – taip apie M.Kalkun naujausią albumą 2018 m. sausį rašė britų meno portalas „The Arts Desk“.
Kartu su trimis solistais koncerte dainuos ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelnęs didžiausias Baltijos šalyse valstybinis choras „Latvija“, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Mario Sirmaiso. Pernai 75 metų jubiliejų atšventęs 50 choristų vienijantis kolektyvas yra vienas svarbiausių Latvijos muzikinių veidų pasaulyje. Choras „Latvija“ bendradarbiavo su Amsterdamo karališkuoju „Concertgebouw“, Bavarijos simfoniniu, Londono filharmonijos, Berlyno filharmonijos, Izraelio filharmonijos ir kitais prestižiniais simfoniniais orkestrais.
Tarp svarbiausių pastarojo meto choro įvertinimų – pasaulinės gastrolės su Amsterdamo karališkuoju „Concertgebouw“ simfoniniu orkestru, skirtos 125-ajam orkestro jubiliejui. Šalia klasikinės muzikos choras nebijo imtis ir šiuolaikinės muzikos – jis dalyvavo bendruose projektuose su žymia islandų grupe „Sigur Rós“ ir Kristjano Järvi elektroakustine grupe „Absolute Ensemble”.
A.Antonenka, V.Miknevičiūtė, M.Kalkun, choras „Latvija“ ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas A.Puogos, Vilniaus Kongresų rūmuose savo jėgas sutelks premjerai – įspūdingam A.Maskato kūriniui „Baltų daina“, parašytam specialiai Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui pagal žymiausių Baltijos šalių nacionalinių poetų eiles. Pirmojoje koncerto dalyje skambės Jeano Sibeliaus simfonija Nr. 2 d., dar vadinama „Nepriklausomybės simfonija“.
Baltijos šalių orkestrų festivalio atidarymo koncertas „Latvija“. Vasario 9 d. 19 val. Kongresų rūmai, Vilnius.
