Uostamiesčio publika išvys muzikos ir šokio sintezės interpretaciją, kur vaidmenys numatyti net ir styginių bei mušamųjų partijas atliekantiems muzikantams.
Muzikantai gros virš scenos
Prancūzų kompozitorius G.Bizet savo iškiliausią kūrinį operą „Karmen“ sukūrė 1875 metais. Nuo premjeros Paryžiaus teatro "Opera-Comique" scenoje nutekėjo daug vandens, pasaulinę šlovę pelniusi opera tapo gyvybingiausiu muzikinės kultūros mitu apie nenuspėjamą moters prigimtį, įkūnyta įvairiais pavidalais.
Tačiau KVMT baleto šokėja ir ambicinga choreografė Aušra Krasauskaitė, regis, ryžosi mesti iššūkį sau pačiai, bendražygiams ir žiūrovams – pateikia dar vieną garsios istorijos inscenizaciją šokio forma.
Atsisakiusi savotiška kliše jau tapusio ispaniškojo kolorito A.Krasauskaitė siekia publiką panardinti į jausmų pasaulį - visas choreografės dėmesys sutelktas į gaivališkąjį aistringosios čigonės Karmen pradą.
Žvejų kultūros centro rūmuose vasario 2-ąją susirinkusiems žiūrovams kūrėjai žada išskirtinę šiuolaikinio šokio fiestą pagal G.Bizet ir R.Ščedrino „Karmen siuitą“. Kitokią - be įprastų rožių ir raudonų sijonų.
Neįprasta bus ir pastatymo scenografija – styginių ir mušamųjų muzikantai įsikurs ne orkestro duobėje, o specialiai virš scenos įrengtame balkone
Spektaklio gijas savo rankose laikys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas Martynas Staškus. Pagrindinį Karmen vaidmenį atliks KVMT baleto šokėja Beata Molytė-Kulikauskienė.
Gaivališkoji šokio energija
„Karmen“ muzika su tragizmo, melancholijos ir aistros prieskoniais mane be galo žavi. Kalbama, jog G.Bizet sukurti tokią operą įkvėptas meilės be atsako vyresnei moteriai, kuri jį paniekino ir atstūmė. Mane labiausiai domino muzikoje išreikšta žmogiškosios kančios tema“, – pasakojo A.Krasauskaitė.
Baleto artistei B.Molytei-Kulikauskienei čigonės Karmen vaidmuo irgi – naujas posūkis ir iššūkis jos kūrybos biografijoje, paskatinęs ieškoti naujų spalvų, sceninės raiškos galimybių.
„Teko daug dirbti, domėtis ne vien tiktai muzika, bet ir literatūra. Publika pamatys šiek tiek kitaip perskaitytą garsiąją istoriją“, - kalbėjo B.Molytė-Kulikauskienė.
Spektaklio kūrėjai pataria nesigilinti į žinomą siužetą apie charizmatiškąją čigonę, pasirinkusią mirti vardan laisvės ir meilės, o ieškoti gilesnių kūrinio prasmės atodangų gaivališkoje šiuolaikinio šokio energijoje.
„Karmen siuita“ sukurta penkiems perkusininkams, tačiau Žvejų kultūros centro scenoje žiūrovų laukia ir staigmenos – improvizuoti, dirigento mostams nepaklustančių mušamųjų muzikos profesionalų intarpai.
Debiutas – Trakų festivalyje
„Muzika ir šokis čia susilieja į visumą, kiekviena scena augte suaugusi su muzika ar net gimusi iš tos muzikos“, - kalbėjo ansamblio „Giunter Percussion“ vadovas Pavelas Giunteris.
P.Giunteris su „Karmen siuita“ pirmą kartą susipažino prieš 17 metų, kai šį kūrinį atliko Trakų festivalyje kartu su Sauliaus Sondeckio Lietuvos kameriniu orkestru ir žymiausiais šalies perkusininkais.
Tąkart Trakuose pasirodė „Rusų imperatoriškojo baleto" trupės šokėjai, spektaklį stebėjo Lietuvos pilietybę įgijusi Rusijos baleto primadona Maja Pliseckaja ir jos vyras R.Ščedrinas - unikaliosios partitūros autorius.
Vėliau „Giunter Percussion“ su Modesto Pitrėno, Sergejaus Krylovo, kitų dirigentų vadovaujamais orkestrais „Karmen siuitą“ grojo Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Perkusijos virtuozai šį kūrinį atliko Vilniuje, Kaune, o neseniai ir Palangoje.
Kartą įsidrasinęs P.Giunteris net paties R.Ščedrino paklausė, ar jis dar planuoja parašyti naujų muzikos kūrinių su partitūromis mušamiesiems.
„Nusišypsojęs maestro ištarė: „Užteks ir „Karmen siuitos“, grokite ją“, - prisiminimais dalijosi P.Giunteris.
Institucijos sutelkė jėgas
KVMT šokio spektakliui „Karmen“ akomponuos Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos koncertų salės kamerinis orkestras. Muzikantai repetuoja individualiai ir laukia atvykstant dirigento M.Staškaus.
M.Bačkus klaipėdietišką „Karmen“ inscenizaciją vertina kaip prasmingą Koncertų salės ir Muzikinio teatro sąveikos rezultatą - projektas suvienijo dvi savarankiškas muzikines institucijas. O tai, pasak dirigento, yra itin svarbi ir reikalinga platesnės kultūros sklaidos misija.
„Klaipėdos kameriniam orkestrui teko dirbti ir su aktoriais, ir su šokėjais. Šiuolaikinis pasaulis keičiasi, ieškoma vis naujų formų. Tikimės ir ateityje bendradarbiauti su įvairių žanrų atlikėjais“ - teigė M.Bačkus.
KVMT spektaklis „Karmen“ buvo įtrauktas į pernykščio festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ programą - vasarą rodytas Palangos koncertų salėje. Ištraukos pristatytos atvirose uostamiesčio erdvėse – Teatro aikštėje prie Toravos Anikės paminklo.
Žvejų kultūros scenoje žiūrovai matys kitą originaliai adaptuotą premjerinį spektaklį, sudėliotą taip, kad muzikantai, šokėjai netgi ir dirigentas ten atliks tam tikrus vaidmenis.
Kūrėjai kol kas neatskleidžia šių vaidmenų, tik užsimena, kad paslaptys atsivers akyliems ir jausmingiems žiūrovams.
Čigonės legenda neblėsta
Legendinę baleriną M.Pliseckają taip žavėjo prancūzo Prospero Merimė romane aprašyta laukine aistra spinduliuojanti Karmen, kad savo vyrui kompozitoriui R.Ščedrinui ji prisakė parašyti muziką pagal G.Bizet operos pagrindinę temą specialiai jai skirtam šokių spektakliui.
M.Pliseckajos sukurta išdidi, fatališka, hedonistiška, Choze meilę niekinanti, kaprizinga, tik šios dienos akimirka gyvenanti čigonė Karmen sulaukė didžiulio pasisekimo pasaulio scenose. Šokio spektaklį “Karmen siuita” pirmą kartą 1967 metais pastatė kubiečių choreografas Alberto Alonso.
R.Ščedrinas sukūrė daug baletų, operų, kantatų, oratorijų, simfonijų, koncertų orkestrui, tačiau „Karmen siuita“ labiausiai išgarsino kompozitoriaus vardą. Daug talentingų baletmeisterių kūrė įvairiausiai šio kūrinio choreografijos versijas - Karmen šlovė ir populiarumas neblėsta.
Net sunku patikėti, kad genialiąją G.Bizet operą iš pradžių lydėjo skandalai, nes dabar tai - bene dažniausiai pasaulyje statomas ir interpetuojamas, muzikos gurmanų nenustojantis intriguoti kūrinys.
