P.Eötvöso opera „Trys seserys“ buvo sukurta 1998 m. Per du dešimtmečius, prabėgusius nuo premjeros Liono operoje, ji spėjo apkeliauti beveik tris dešimtis Vakarų Europos teatrų, tačiau šįmet pirmą kartą pasieks Pietų Ameriką.
Įdomu, jog pirmasis operos libretas buvo vokiškas, nes P.Eötvösas tris dešimtmečius gyveno Vokietijoje. Visgi vėliau kompozitorius grąžino pagarbos duoklę A.Čechovui, kaip dramaturgijos šaltiniui, ir atsigręžė į rusų kalbą. Nepaisant to, jo opera iki šiol dažniausiai buvo statoma Vokietijoje ir Olandijoje, bet Rusijoje kol kas nesulaukė nė vienos premjeros.
Ir tai ne vienintelė šios operos keistenybė. Pasaulinėje premjeroje Lione visų trijų seserų Prozorovų partijas dainavo vyrai kontratenorai, tik vėlesnėse versijose Olgos ir Mašos vaidmenys buvo patikėti mecosopranams, o jauniausios sesers Irinos – sopranui. Bet senosios auklės Anfisos partija tebepriklauso bosui.
„Jau tris savaites gyvenu su „Trijų seserų“ klavyru, kurio apimtis – daugiau kaip 600 puslapių. Olgos partija mano balsui patogi, tačiau joje nemažai kalbamo teksto ir ritmai nuolat šokinėja, tad mokytis nelengva, nors ir įdomu.
Kasdien ateinu į teatrą aštuntą ryto ir dirbu iki penktos valandos vakaro. Tik pastarosiomis dienomis teikiu pirmenybę „Karmen“, nes tai – visiškai kitokia, tolima „matematinėms“ P.Eötvöso schemoms muzika“, – pasakojo J.Vaškevičiūtė.
Su P.Eötvöso kūryba solistė pirmą kartą susipažino Vilniuje, kai 2008 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo statoma to paties kompozitoriaus opera „Meilė ir kiti demonai“. J.Vaškevičiūtė tada taip puikiai susigyveno su juodaodės auklės Domingos vaidmeniu, jog operos premjerą Vilniuje dirigavęs P.Eötvösas vėliau pats rekomendavo lietuvių mecosopraną tą pačią operą stačiusiems Kelno, Strasbūro ir Budapešto teatrams.
J.Vaškevičiūtė, išklausiusi Vakaruose darytą rusiškai dainuojamų „Trijų seserų“ įrašą, ėmė geriau suprasti prancūzus, kuriems dažnai tenka klausytis G.Bizet operoje „Karmen“ dainuojančių užsieniečių.
Tačiau argentiniečiai šiuo atžvilgiu pasielgė apdairiai, Olgos vaidmeniui pakvietę rusiškai mokančią lietuvę, o Mašos – Vokietijoje gyvenančią rusę Aną Lapkovskają, jau atlikusią tą pačią partiją Berlyne, Šilerio teatre. Jauniausios sesers Irinos vaidmuo Buenos Airėse bus patikėtas slovėnų kilmės sopranui Elvirai Hasanagić, šiuo metu dirbančiai Drezdeno valstybinės operetės trupėje.
Viešėdama Argentinoje, J.Vaškevičiūtė galės mėgautis vasariška 30 laipsnių Celsijaus perkopiančia šiluma. Tuo pačiu metu Vilniuje numatyta Gintaro Sodeikos operos „Post futurum“ premjera, kurioje mecosopranui skirtas Jono Basanavičiaus namuose židinį kūrenančios ir su tautos patriarchu apie valdžią ir meilę diskutuojančios Moters su malkomis vaidmuo.
