Trečiadienį paaiškėjo LNOBT Metų solistų šventės data. Paprastai puošdavusios metų pabaigtuves teatro geriausiųjų apdovanojimo iškilmės šiemet nukeltos net į sausio 31-ąją. Mat teatrui sunkiai sekėsi kaupti joms prizinį fondą, rasti rėmėjų.
LNOBT paramos fondas „Orfėjaus lyra“ šįsyk neįsteigė prizų, nes nerengė labdaros pokylio pinigams rinkti, kai liepą iš teatro vadovo pareigų buvo atstatydintas šiuo fondu didžiavęsis Gintautas Kėvišas. O naujų rėmėjų paieškos užsitęsė. Jau pusmetį be vadovo dreifuojanti didžiulė institucija nekelia pasiturintiems asmenims pasitikėjimo.
Teatre sklando anekdotai
Daugelis LNOBT darbuotojų su ilgesiu mena laikus, kai G.Kėvišas pasitempęs laukdavo fojė premjerų ir iškilmingų renginių garbingų svečių. Dabar to nėra. Anot teatro žmonių, nuolat pustuštė ir centrinė ložė, o sausio 13-ajai skirtame koncerte čia nesimatė net LNOBT atstovų.
Laikinąjį teatro vadovą Sigitą Žutautą aplenkia ir žurnalistai. Ką įdomaus meno mėgėjams gali pasakyti bankininkas? Teatre sklando tik anekdotai apie jo nusišnekėjimus. Smagiausias – pasiūlymas surengti Valstybės atkūrimo 100-mečio proga gyvų arklių šou pramaišiui su artistų pasirodymais.
Tiesa, 2018-ųjų kūrybinius planus LNOBT įteikė Kultūros ministerijai. Tačiau juose – vien tik G.Kėvišo sumanyti projektai. Jei buvęs vadovas būtų išėjęs kartu su savo idėjomis, teatras dar šiais metais patirtų komą.
Gintaro Sodeikos, Sigito Parulskio ir Oskaro Koršunovo rengiama operos „Post Futurum“ premjera, vienaveiksmių operų diptikas, „Idomenėjas“ su Geteborgo teatru, „Turandot“ su ispanų „Teatro Real“, nauji baletai – viskas iš G.Kėvišo bagažo.
Darbai vėluoja pusmetį
Jau pusmetį LNOBT vairuoja prodiuseriai buvusio vadovo nutiestais bėgiais, meno stratego teatre nėra.
„Situacija kebli ir neaiški, gyvename laukimu. Jau dabar turėtume daug nuveikti 2020-iesiems, bet vykdome tik senus planus. Teatre nebėra tos kasdienės idėjų apykaitos kaip anksčiau.
Tarkime, dėl operos „Manon“ pradėjome susirašinėti su statytojais dar 2012 metais, o jos premjera įvyko 2016-aisiais. „Turandot“ pasirodys tik 2019-ųjų pavasarį, bet patvirtinta dar 2016 metais. Maždaug prieš pusantrų metų reikia rezervuoti solistus ypatingoms progoms, bet dar nežinome, kas vyks kitą naujametį vakarą.
Neramu dėl teatro ateities. Ar išsaugosime tarptautines ambicijas, ar orientuosimės tik į vietos rinką?“ – nerimastingai kalbėjo daug išskirtinių LNOBT projektų prodiusavęs, renginių organizavimo skyriaus vadovas Artūras Alenskas.
Panašu, kad šiais metais ir teatro indėlis į Vilniaus festivalį apsiribos salės nuoma. Tai reiškia, kad reprezentacinio festivalio biudžetas ir programa minint Valstybės atkūrimo šimtmetį bus skurdesni nei paprastai.
Verčia gamybos cechais
Menininkai išgyvena dėl kultūros provincialėjimo, ateities vizijų stokos, gamybos principų diegimo meno įstaigose.
Pavyzdžiui, pagal nuo rudens įsigaliojusią tvarką teatrai savo veiklą turi planuoti ne sezonais, kaip iki šiol, bet kalendoriniais metais. Mat administracija turi sugalvoti kiekvienam pavaldiniui nuo trijų iki šešių užduočių metams, įtraukti jas į specialias lenteles ir atiduoti jas tvirtinti savo valdžiai, o pastaroji atsiskaityti aukščiau.
„Tai bjaurus išsigalvojimas, lyg nežinočiau, ką dirba mano skyriaus žmonės. Juk turime ir įstaigos, tarnybos, kiekvienos premjeros, kiekvieno darbuotojo planus. Bet dar turiu sukti galvą, kaip iš visų metų darbų ištraukti užduotis, organizuoti pokalbius su darbuotojais, vertinti juos raštu. Gal versle tai ir tinka, bet ne kultūros įstaigoje“, – svarstė vienos teatro tarnybos vadovė.
Anot teatralų, per visą nepriklausomybės laikotarpį meno įstaigose nebuvo tiek biurokratizmo kaip dabar. Valstiečių valdžia verčia meno šventoves gamybos cechais.
Netrukus kultūros lauko laukia dar viena naujovė: užsimota centralizuoti buhalterių ir personalo paslaugas. Norima suvienodinti buhalterinę apskaitą, mokėjimų tvarkaraščius, neatsižvelgiant į meno įstaigų specifiką. Nacionalinių institucijų vadovai spėja, kad centralizacija visiškai sujauks jų veiklos ritmą.
Artėja konkurso finalas
Praėjusių metų liepą atstatydinus G.Kėvišą iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų, naujasis teatro vadovas turėjo būti išrinktas konkurse spalio 24-ąją. Tačiau nė vienas iš 8 pretendentų nesurinko minimalaus balo.
Tarp kandidatų būta ir užsieniečių. Konkursas skelbtas kaip tarptautinis, bet iš jų reikalauta nepriekaištingo lietuvių kalbos mokėjimo. Nei dalyvių, nei konkurso komisijos narių pavardžių Kultūros ministerija neatskleidė.
Žlugus pirmajam bandymui išrinkti LNOBT vadovą, paskelbtas naujas konkursas. Jo nugalėtojas turėtų paaiškėti iki vasario 15-osios.