Choro meno vadovė ir misterijos muzikos autorė Vilija Mažintaitė tiksi, kad meninis rezultatas klausytojams taps nekasdieniu atradimu. Šiame interviu – idėjos autorė pasidalino savo ir choro veiklos užkulisiais.
– Iš ko semiatės įkvėpimo kūrybinėms idėjoms? Ypač, kai kūrėte „Saulės dukras“?
– Kaip ir daugelis mano idėjų, ši kilo netikėtai. Tik spėjau ją laiku „pagauti“ ir štai, mes turime naują kūrinį, kurį jau spėjo pamilti ne tik choro „Viva“ narės, bet ir klausytojai.
– Koks jausmas apima, kai pati idėja virsta „kūnu“?
– Visada malonu, kai idėją pavyksta realizuoti. Kiekvienas naujas kūrinys, tai lyg vaikas, kuriam norisi suteikti kuo geresnę ateitį.
– Kaip manote, ar scenoje moteris privalo būti valdinga ir tvirta, ar ji gali būti „tiesiog“ moteris?
– Manyčiau, jog moteris scenoje turi būti įvairi, priklausomai nuo to, koks jos vaidmuo. Nemanau, kad išvis pasaulyje yra „tiesiog“ moterų. Jau pačiame žodyje „moteris“ slypi daug paslapties.
– Kokios yra Jūsų choro merginos, kokie jų charakteriai? Kaip bendraujate tarpusavyje, ar užtenka pabendrauti tik repeticijų metu?
– Mūsų chore dainuoja įvairios merginos. Ir jausmingos, gal net kartais drovios, bet taip pat yra kovotojų, tikrų amazonių. Tačiau. svarbiausia, kad mus visas vienija muzika. Žinoma, kai kolektyve yra gera, tai norisi bendrauti ne tik repeticijų metu. Todėl, prisigalvojame sau ir daugiau pramogų, kad turėtume progą susitikti pabendrauti.
– Kaip sprendžiate konfliktus chore, jei jų iškyla?
– Kaip ir kiekvienam kolektyve, taip ir mūsų – kartais kyla ginčų, bet nemanau, kad galima juos pavadinti „konfliktais“. Veikiau, tai minčių išraiška. Žinoma, vadovas kartais turi tarti griežtą „ne“ arba „taip“, bet taip nutinka retai. Taigi, mes savo ginčus sprendžiame draugiškai.
– Kaip apibūdintumėte choro patirtį, dainuojant kartu su Jazzu?
– Būti kartu su viena geriausių Lietuvos dainininkių yra didelė garbė ir džiaugsmas. Bendradarbiauti kartu su Jazzu buvo nauja ir reikšminga patirtis mūsų chorui. Justė Arlauskaitė ne tik aukščiausio lygio profesionalė, bet ir nuostabus jausmingas žmogus, mokantis šiltai bendrauti ir skatinti choristes eiti muzikos keliu.
– Jūsų choras dalyvauja daugybėje konkursų, taip pat ir užsienyje. Kaip moterys viską spėja, kai turi šeimas, darbus, namus?
– Sakoma, jog moteris vienu metu gali atlikti kelis darbus… Tad, jeigu yra didelis noras save realizuoti, kodėl nepabandžius visko spėti? Pati stebiuosi, kad mums tai pavyksta. Mane tai labai džiugina.
– Koks amplua, jei ne choro dirigentės, Jums taip pat būtų artimas?
– Būdama choro dirigentė, turiu nemažai bendrauti su žmonėmis, todėl būtina gerai išmanyti psichologiją, kuri, beje, mane visada traukė.
– Kas Jums padeda save tobulinti bei perteikti tai choristėms?
– Pats gyvenimas suteikia progų tobulėti. Nuostabu, kad galiu pasidalinti savo patirtimi su choristėmis, kurios tapo mano antra šeima.
– Kokie Jūsų ateities planai, vizijos, palinkėjimai sau?
– Vieną iš savo vizijų jau įgyvendinau: choras „Viva“ tapo geriausiu moterų choru Lietuvoje. Tad, kodėl gi neplaukus į dar platesnius vandenis, kuriuose laukia nauji kūrybiniai iššūkiai, projektai ir pažintys su įdomiais žmonėmis. Na, o sau palinkėčiau, kuo ilgiau neprarasti gyvenimo džiaugsmo, kuris padeda judėti į priekį.
