Po premjerinio spektaklio kai kurie trupės nariai lenkėsi publikai apsivilkę marškinėlius su K.Serebrenikovo portretu ir užrašu, raginančiu jį išlaisvinti.
Premjerą matęs britų laikraščio „The Guardian“ korespondentas Maskvoje Shaunas Walkeris „Instagram“ tinkle parašė: „Didžiajame teatre „Nurejevas“. Scenoje nuostabūs talentai, pusė elito salėje, o režisieriui – namų areštas. Rusija visa savo gražumu.“
Spektaklį režisavo nuotoliniu būdu
Baleto „Nurejevas“ premjera buvo numatyta dar šių metų liepą, tačiau likus kelioms dienoms iki premjeros Didžiojo teatro generalinis direktorius Vladimiras Urinas ją atšaukė. Pasak jo, spektaklis nebuvo iki galo parengtas. Spektaklio atšaukimas tapo pagrindine besibaigiančio 2016-2017 metų sezono sensacija.
Iškart pasklido gandai: neva spektaklis apie baleto šokėją Rudolfą Nurejevą per daug atviras, nuogo šokėjo nuotrauka projektuojama per visą scenos galinę sieną, spektaklyje yra transvestitų kordebaletas ir vyrų meilės duetų. Paviešinti ir spėjimai, kad įsikišo kultūros ministras Vladimiras Medinskis, įžvelgęs spektalyje „homoseksualizmo propagavimą“.
Atšaukęs vasaros premjerą, teatras pažadėjo ją parodyti kitų metų gegužę. Bet užgriuvo nauji išbandymai: rugpjūtį dėl įtarimų valstybės lėšų pasisavinimu sulaikytas režisierius K.Serebrenikovas, jam skirtas namų areštas – šiuo metu iki kitų metų sausio 19 dienos.
Nepaisydama K.Serebrenikovo namų arešto, artistų apkrovimo (lapkritį teatras parodė dar vieną premjerą – „Romeo ir Džuljeta“), „Nurejevo“ komanda dirbo (K.Serebrenikovas – paslaptingu nuotoliniu būdu, nes jam neleista kelti kojos iš namų ir naudotis bet kokiomis ryšio priemonėmis) ir parengė spektaklį anksčiau, negu buvo planuota.
Biografija – be nutylėjimų
Prieš premjerą žurnalistai atakavo V.Uriną ir šokėjus, ar spektaklis nebuvo keistas. Manyta, kad jį vis dėlto „sušukavo“. Tačiau atsakymai, kurie kai ką galėjo nuvilti, buvo vienodi: ne, iš esmės nieko nekeitė, tik patobulino choreografiją. Kaip rašo rusų žiniasklaida, dabar, kai spektaklis parodytas pirmiesiems žiūrovams, galima konstatuoti: „Nurejevas“ labai nuoširdus, tikras ir korektiškas.
O tie žiūrovai, kurie bent kai ką skaitė apie šokėją (apie jį prirašyta daug ir išsamiai), pasakys, kad spektaklio kūrėjai nugludino ne tokį jau paprastą jo charakterį.
R.Nurejevas išties vadinamas didžiuoju šokėju, o šio meno gerbėjai žino, kad jis dar buvo ir puikus choreografas, pritrenkiamas scenoje ir, kaip šnekama, nepakenčiamas gyvenime – greitai užsiplieskiantis, pernelyg emocionalus, itin reiklus sau ir kitiems. Jis galėjo būti švelnus su partnerėmis scenoje, bet visiškai nevaldantis emocijų per repeticijas.
Prieštaringas, bet, be abejo, didis. Vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų jam rūpėjo, – tai šokis.
Sumanę baletą apie R.Nurejevo gyvenimą, jo autoriai ėmė kurti neįprastą spektaklį – iš esmės biografinį. Per daugiau kaip dvi valandas jie papasakoja ir apie jo pabėgimą iš SSRS, ir apie tokio sprendimo priežastis: „Šuolis į laisvę“ – taip šį žingsnį tuomet pavadino Vakarų žurnalistai.
Prisimena jo talentingus darbus scenoje, pasakoja apie audringą asmeninį gyvenimą, dvasinius ieškojimus ir žemiškas aistras, mirtiną ligą ir lėtą merdėjimą. Prisimenamas ir jo žavėjimasis prabanga, ir klajonės po viešnamius, ir santykiai su garsiu šokeju Eriku Bruhnu.
Istoriją pasakoja ne tik šokiu
Plataus masto sumanymas įgyvendintas įvairiausiomis ir ne tik baletui įprastomis priemonėmis. Spektaklis prasideda nuo aukciono, kuriame parduodami R.Nurejevo asmeniniai daiktai, baldai ir paveikslai, jo kolegų ir draugų laiškai.
Spektaklyje yra draminis vaidmuo: aktorius Igoris Vernikas vaidina aukciono vedėją, kuriam skirti tekstiniai epizodai. O jų nemažai: atpasakojami R.Nurejevo gyvenimo įvykiai ir jo artimųjų atsiminimai.
Baleto autoriai ėmėsi ir neįprasto veiksmo: artistą asmeniškai pažinojusių žmonių paprašė parašyti jam laiškus. Tekstai pasirodė esą labai jautrūs ir įtaigūs.
Spektaklyje dalyvauja dainininkai – solistai ir choras. Fotografo Richaro Avedono garsiosios portretų serijos didžiulės nuotraukos projektuojamos scenos atpakalyje. Visa tai galėtų atrodyti kaip efektingų scenų su gražiais kostiumais perkrovimas, jei ne svarbiausias dalykas: pagarba R.Nurejevui ir jo talentui.
Jo gimimo 80-osios metinės bus minimos 2018 metais.
Gyvenimas – margas kaip genys
R.Nurejevas dirbo Leningrado Kirovo operos ir baleto teatro (dabar – Sankt Peterburgo Marijos teatras) baleto trupėje.
1961 metais jis nusprendė negrįžti į SSRS po gastrolių Paryžiuje ir tapo vienu pirmųjų artistų, emigravusių iš Sovietų Sąjungos. Vėliau artistas gavo Austrijos pilietybę.
R.Nurejevas buvo gėjus. Jis mirė 54 metų nuo AIDS komplikacijų.
