Tiek orkestrų ir jų dirigentų, tiek garsių saksofonininkų Lietuvos publikai pristatinėti jau nereikia – jie žinomi, populiarūs, o bilietai į jų koncertus tirpte tirpsta. Tačiau koncertų programas vertos įdėmesnio žvilgsnio - jos ypatingos.
Pasak maestro D.Katkaus, „kiekvienas koncertas ar repeticija – tai nuolatinis išgyvenimas, jausmų gausybė, tokia pat sugestyvi kaip vienišiaus mėgavimasis nuosavu gyvenimu ar susiliejimo su gamta jausmas“.
Gruodžio 13-osios Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir L.Mockūno koncertas simboliškai pavadintas „Epochų mozaika“. Jo programa atspindės kelių epochų stilistiką ir tarsi primins orkestro ir jo įkūrėjo bei meno vadovo D.Katkaus kartu nueitą kūrybinį kelią.
Vienas mėgstamiausių dirigento kompozitorių – Josephas Haydnas, tad maestro teigė labai norintis jį padiriguoti. Juolab kad J.Haydno Simfonija Nr. 64 primena visiems amžiams aktualią vertybių, kartų, moralės kaitą. Paties J.Haydno pridėtas lotyniškas simfonijos pavadinimas „Tempora mutantur“ reiškia „Laikai keičiasi“.
Pora programos kūrinių yra itin susiję. Tai originali kompozitoriaus ir altininko Franko Bridge’o Siuita styginiams ir jo mokinio, garsiausio XX a. britų kompozitoriaus Benjamino Britteno „Variacijos Franko Bridge’o tema“, skirtos B.Britteno mokytojui. Varcijose panaudota jo kūrinio „Trys idilės“ („Three Idylls“) styginių kvartetui (1906) tema.
Kaip prisimindavo B.Brittenas, jo mokytojas buvo tvirtas pacifistas, skaudžiai išgyvenęs Pirmojo pasaulinio karo košmarą. Tuo metu ir po karo F.Bridge’as parašė keletą pastoracinių ir elegiškų kūrinių ieškantiems dvasios paguodos. Kaip ir mokytojo muzika, B.Britteno „Variacijos“ dvelkia panašia nerimo, susikaupimo, o kartu ir šviesios lyrikos nuotaika.
Lietuvoje tai labai retai atliekami kūriniai ir, kaip sakė D.Katkus, „besibaigiant metams ir belaukiant Naujųjų, gražu parodyti dėmesį retai scenose skambančiai britų muzikai“.
Lietuvių šiuolaikinei kūrybai koncerte atstovaus efektingas Gintaro Sodeikos kūrinys „Tuba plumbum“, pirmą kartą atliktas 2013 metais. Tuomet solistas buvo Rimantas Ramanauskas (bosinis klarnetas). Saksofonininkas Liudas Mockūnas sėkmingai perėmė solisto partiją. Pasak dirigento, jis puikiai jaučia kūrinį, o pastarasis jam labai tinka.
Gruodžio 16 d. orkestro muzikos koncertas „Amerikietiški ritmai ir keturi saksofonai“ sujungs amerikiečių ir lietuvių muziką. LNSO, vadovaujamas maestro Modesto Pitrėno, atliks Osvaldo Balakausko Penktąją simfoniją, sukurtą 2001 m. Vilniaus festivalio užsakymu, taip pažymėdamas autoriaus 80-metį.
Simfonijai būdingi energingi ritmai, keturias dalis jungia ta pati sugrįžtanti muzikinė tema. Kompozitorius apie savo Penktąją simfoniją yra pasakęs: „Rėmiausi dermine ir harmonine sistema, kuri leido sujungti istoriškai ir geografiškai labai tolimus muzikos pavidalus – viduramžių Europos organumą, senosios indų ragos melodiką, džiazo ritmiką bei intonacijas, pagaliau XX a. moderniąsias išraiškos priemones, tarp jų ir klasterį.“
Panašus siekis įkvėpė ir Bobo Mintzerio kūrinį „Amerikietiški ritmai“ („Rhythm of the Americas“) saksofonų kvartetui ir orkestrui, kurį atliks saksofonininkų kvartetas „Signum“ su LNSO. Šiai keturių dalių siuitai būdinga džiazo, Karibų afrikiečių ir akademinės simfoninės muzikos sintezė. Kūrinio idėja – išgauti tipišką Amerikos skambesį. O koks jis? Turbūt svarbiausias amerikietiškos muzikos aspektas – ritmas. „Signum“ atskleis Amerikos garsovaizdį, kuriame girdėti ir europietiškojo orkestro tradicija, ir folkloro intonacijos, ir džiazo, salsos, mambo, bliuzo motyvai.
Orkestro ir saksofono muzikos koncertai Filharmonijos Didžiojoje salėje skambės gruodžio 13 d., trečiadienį, 19 val. ir gruodžio 16 d., šeštadienį, 19 val.
