Dar iki šiol juntamos šių religinių represijų pasekmės. Vienas problematiškesnių pavyzdžių, kurį čia galime prisiminti, yra Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia Savičiaus gatvėje. Kultūros nakties programos metu meninės intervencijos dėka bažnyčia tarsi „atgyja“, į ją suplūsta skaitlingos minios žmonių, tačiau tokia proginė jos sakrališkosios paskirties rekonstrukcija atskleidžia „kultūrinės animacijos“ gestais neužgydomą istorinę žaizdą. Taip galima tik interpretuoti sakralumą, bet neįmanoma atlikti mechaniško jo „pakeitimo“ kažkuo kitu.
Šv. Kotrynos bažnyčios situacija, žinoma, yra visiškai kitokia. Tai vieta, kurioje sąmoningai susilieja sekuliariosios ir tikėjimo kultūros klodai. XVII a. statyta bažnyčia taip pat patyrė Antrojo pasaulinio karo pasekmes: pastatas buvo nuniokotas, pavogta daug meno kūrinių. Sovietmečiu ji priklausė Vilniaus dailės muziejui, buvo įrengtas sandėlys. 1994 m. pradėti bažnyčios rekonstrukcijos darbai, 2006 m. ji atvėrė duris lankytojams. Pagrindinė bažnyčios erdvė pritaikyta koncertams.
Šiuo metu centrinėje altoriaus dalyje žiojėja „ikonografinė tuštuma“, o barokiškasis religinių vaizdinių pasaulis įgauna daugiasluoksnius kultūrinio pasakojimo matmenis. Tai svetingumo oazė tiems, kurie dvasingumą sieja ne tik su religiniu gyvenimu, bet ir jo pasaulietiškomis apraiškomis. Šia prasme bažnyčia yra išskirtinė skaitlingame Vilniaus šventyklų ansamblyje. Tokiam išskirtinumui pasitarnauja ir ypatinga vieta pačiame Vilniaus centre.
Spalio 30-ąją Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyko aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas „Theatre of Voices“ („Balsų teatras“). Tai Paulo Hillerio vadovaujamo vokalinio ansamblio (Elese Torp – sopranas, Signe Asmussen – mecosopranas, Paul Bentley-Angell – tenoras, Benjamin Mckee – bosas), įkurto 1990 m. Kalifornijoje, bet nuo 2004 m. reziduojančio Danijoje, pavadinimas. Ansamblis sulaukė tarptautinio pripažinimo pasaulio koncertų salėse atlikdamas tokių kompozitorių kaip Luciano Berio, Arvo Pärtas, Steve’as Reichas, Johnas Cage’as, Karlheinzas Sotckhausenas kūrinius.
Šiuo metu ansamblis ruošia keletą publiką intriguojančių projektų: islandų kompozitoriaus Jóno Jóhanssono muzikos kino filmui atlikimą bei keleto kitų žymių šiuolaikinių kompozitorių – Davido Lango, Bento Sørenseno, Sunleifo Rasmusseno, Bryse’o Dessnerio – koncertinių programų. Akivaizdu, kad skandinaviškieji ansamblio repertuaro akcentai yra svarbi jo identiteto dalis. Tad atsižvelgiant į protestantiškųjų šalių tradicijas ir įžangoje aptartą problematiką, šio vokalinio ansamblio pasirinkimas šiam „Gaidos“ festivalio koncertui Šv. Kotrynos bažnyčioje nėra atsitiktinis. Na, bent jau savaip aktualus.
„Theatre of Voices“ vokalistams koncerte akomponavo styginių kvartetas „ArtVio“ (Ingrida Rupaitė-Petrikienė – I smuikas, Kristijonas Venslovas – II smuikas, Tomas Petrikis – altas, Povilas Jacunskas – violončelė). Įdomu tai, kad atlikdamas iš klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių sudarytą repertuarą, kvartetas griežia XVIII–XIX a. prancūzų meistrų instrumentais. 2003 m. susikūręs kolektyvas gerai pažįstamas ne tik Lietuvos, bet ir Europos auditorijoms: jis yra netgi dalyvavęs 2005 m. įvykusiame reprezentaciniame prezidento Valdo Adamkaus vizito Ispanijoje koncerte, skirtame Karaliaus Juano Carloso ir Karalienės Sofijos garbei.
Koncerte atlikti estų kompozitoriaus Arvo Pärto ir amerikiečio Davido Lango kūriniai. Nors šios kamerinės programos negali pavadinti sakralinės muzikos koncertu, jos motyvai čia buvo reikšmingi. Arvo Pärto, vieno ryškiausių iš vadinamųjų šiuolaikinės muzikos „šventųjų minimalistų“, figūra įkūnija šiaurietiškąją, protestantišką sakralumo pajautą, įgaunančią skaidrią, taupią, santūrią muzikinę išraišką, puikiai derinamą su pravoslaviškajam Rytų dvasingumui būdinga tikėjimo gelme ir religiniu iškilmingumu. Savaime suprantama, kad geografiniai riboženkliai tokiais atvejais yra daliniai – kur kas labiau nurodantys į tam tikrą estetinį reiškinį, nei jį apibrėžiantys.
„Ein Wallfahrtslied“ baritonui ir styginių kvartetui (1984) sukurtas 120-osios ir 121-osios psalmių motyvais. Kūrinys, kompozitoriaus vadinamas piligrimo daina, skirtas estų teatro ir kino režisieriaus Grigorijaus Kromanovo atminimui. Psalmėje besąlygiškas nusilenkimas Dievui, savojo likimo atidavimas į jo rankas ir jo lemtingos galios priėmimas visada dera su lydinčios apvaizdos malonės teikiamu džiaugsmu ir paguoda. Kitas Pärto kūrinys „Es sang vor langen Jahren“ mecosopranui arba kontratenorui, smuikui ir altui (1984) yra vokalinė miniatiūra, dedikuota kompozitoriui ir muzikos teoretikui Dietheriui de la Motte (1928–2010). Kūrinyje panaudotas Clemenso Brentano eilėraščio „Der Spinnerin Nachtlied“ („Verpėjos lopšinė“) eilėraščio tekstas. Jam atitaria kompozicinėmis priemonėmis išgaunamas skiemenavimo efektas, primenantis užkalbėjimą.
Amerikiečių kompozitoriaus Davido Lango kūrinys „Ark Luggage“ sopranui ir styginių kvartetui (2012) įkvėptas bendradarbiavimo su britų režisieriumi Peteriu Greenaway, rengusio libretą projektui „Rašymas ant vandens“. Tai buvo cirkas su gyva kaligrafija, plačiaformačiu vaizdu ir projekcija keturiuose ekranuose ant sienos. Muziką atliko „London Sinfonietta“. Libretui buvo naudojami Senojo Testamento siužetai. Davidas Langas, įkvėptas tokios Biblijos interpretacijos, paprašė Greenaway, jo žodžiais tariant, „...atsiųsti ką nors ir man iš Senojo Testamento“. Režisierius atsiuntė 92-jų dalykų, Nojaus pasiimtų su savimi į laivą, sąrašą. Taip atsirado pirminė kūrinio „Ark Luggage“ idėja. Sąrašas, nors savo prigimtimi ir labai tolimas litanijai, tikriausiai lėmė ganėtinai monotonišką, vardinimu paremtą kūrinio struktūrą.
Siužetinė kūrinio „The Little Match Girl Passion“ keturiems balsams ir mušamiesiems (2007) inspiracija – to paties pavadinimo danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno pasaka. Kompozitorius sakosi perteikiąs pasakos motyvus pasitelkdamas muzikinę J. S. Bacho manierą (jo pasijas), pasinaudodamas paties Anderseno, H. P. Paullio, Picanderio, Evangelijos pagal Matą tekstų ištraukomis.
Šis intertekstualių nuorodų prisodrintas kūrinys sukuria vientisą pasakojimą iš atskirų epizodų. Muzikinė kompozicija interpretuoja literatūrišką siužetą, brandinamą mozaikos principu. Kai žinai apie paties kompozitoriaus nusakomą tokį daugiasluoksnį kūrinio kontekstą, klausydamasis pagauni save besistengiantį ne tiek suprasti kūrinį „klausytojo atida“ (ši ima atrodyti nepakankama, naivoka), kiek perprasti kompozitoriaus kaip siužeto kūrėjo ir interpretatoriaus logiką. Kad galėtum įvertinti, žinoma.
––––––––––––––––––––––––
Toliau festivalyje „Gaida“: lapkričio 2 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčia – festivalio chorinės muzikos koncertas. Kamerinis choras „Jauna muzika“ parengė JAV muzikos kūrėjo Davido Lango kūrinių programą. Koncertas nemokamas, tačiau registracija į jį jau pasibaigė.
Lapkričio 3 d. 15 val. Šiuolaikinio meno centre – pokalbis su kviestiniu „Gaidos“ kompozitoriumi Davidu Langu. Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija.
Lapkričio 3 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – vienintelis Niujorko mušamųjų grupės „Sō Percussion“ solinis koncertas Baltijos šalyse. Programoje – garsieji Steve’o Reicho ir Bryce’o Dessnerio kūriniai bei Davido Lango opusas, specialiai sukurtas niujorkiečių grupei.
