Pats Merūnas pirmąkart operų pastatymus gyvai išvydo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Gal vaikystėje ten girdėti dainininkai ir pabudino norą dainuoti pačiam, į juos lygiuotis?
“Lygiuotis į lietuvių solistus noro nebūdavo, nes tuo metu klausydavausi daug užsienio įrašų. Nuo pat vaikystės mano solisto idealas buvo italas Luciano Pavarotti, o dažniausiai klausoma muzika – trijų tenorų kasetė, kurioje jis dainavo drauge su ispanais Plácido Domingo ir José Carreras.
Iš senų įrašų atpažindavau ir praeities tenorų Tito Schipa, Enrico Caruso balsus. Gal pasipūtėliškai nuskambės, tačiau lietuvių solistais taip nesidomėjau. Nebuvo tuo metu tokios mados. Kai pasigirdavau savo vokalo pedagogui Jonui Antanavičiui, kad vakare einu į koncertą, jis net nustebdavo: „O ko tu ten negirdėjai?..“ – prisiminė M.Vitulskis.
Studijuodamas jis gyveno pas močiutę, todėl tikros bohemos mažai teparagavo. Tik kartais aplankydavo bendrakursius, įsikūrusius „barakuose“, ir matydavo, kad jie gyvena linksmai. Vis dėlto daug vėliau, kai teko ilgėliau padirbėti Prancūzijoje, solistas suprato, kodėl italų kompozitorius G.Puccini šios operos veiksmą nukėlė būtent į Paryžių: „Prancūzų teatre vyravusi atmosfera ir menininkai, kuriuos ten sutikau, savo jautrumu ir kūrybiniais užmojais priminė „Bohemos“ veikėjus.“
Žymiausia scenos partnerė, su kuria M.Vitulskiui ligi šiol yra tekę dainuoti, jo laukė būtent „Bohemoje“. Tai – lietuviams gerai pažįstama rumunų primadona Angela Gheorghiu, pernai viešėjusi LNOBT su soliniu koncertu. „Bohema“ abu dainininkus suvedė Vienos valstybinėje operoje, kai dėl ligos spektaklio išvakarėse atsisakė dainuoti Rudolfo vaidmeniui kviestas tenoras Vittorio Grigolo.
„Tuo metu dirbau nelabai toli – Klagenfurto miesto teatre. Man paskambino ir pasakė, kad yra galimybė debiutuoti Vienoje, tačiau turėčiau nusiteikti nemažam stresui, nes atskridus tą pačią dieną teks dainuoti Rudolfą. Repeticijoje suspėjome tik „perbėgti“ mizanscenas. Aišku, A.Gheorghiu dėl tos situacijos buvo gerokai įsitempusi ir nesivaržydama demonstravo primadonos statusą“, – nesileido į konkretesnes smulkmenas Merūnas.
Visiškai priešingą įspūdį solistui paliko albanų kilmės dainininkė Ermonela Jaho, su kuria teko dainuoti „Traviatą“ Bilbao operoje Ispanijoje: iš šios primadonos jaunas, tuomet pirmąkart Alfredo partiją užsienyje atliekantis lietuvis sulaukė nuoširdaus draugiško palaikymo.
Ir „Bohemoje“, ir „Traviatoje“ Merūno pristatomiems operų veikėjams tenka apraudoti savo mirusias mylimąsias.
„Kaip ir daugelyje kitų operų, – šyptelėjęs pridūrė tenoras ir tvirtino, jog tai, kaip įtikinamai pavyksta suvaidinti tragiškas kulminacijas, priklauso nuo suburtos trupės ir vidinės atmosferos teatre. - Kartais patenki į senovišką, bohemiškų tradicijų teatrą, kurio kolektyvas – kaip tvirtas kumštis. Juose dar gali išvysti, kaip repetuodami tragiškas scenas verkia solistai, o kartais – net režisieriai. Tai veikia taip stipriai, kad pačiam jau nebereikia stengtis prisiminti liūdniausių savo gyvenimo akimirkų: dainuodamas šimtu procentų patiki siužetu. O būna teatrų, į kuriuos važiuoji tiesiog dirbti, ir juose emocijas tenka suvaidinti. Tikru operos profesionalu tampi tuomet, kai žiūrovai, tavęs klausydami, nebejaučia šitų skirtumų.“
Solistas tvirtino pats gyvenime nebijantis nieko, išskyrus vienintelio dalyko – prarasti savo artimuosius. Po tokių išgyvenimų, kokie vaizduojami operoje „Bohema“, jauni žmonės neretai pasikeičia: iš malonumus gaudančių paviršutiniškų linksmuolių virsta brandžiomis, kitus suprasti ir užjausti gebančiomis asmenybėmis.
Technologijų amžiuje jaunimas svarsto, ar verta vaikščioti į teatrus, jei daugybę operų įrašų – legalių ir nelegalių – galima peržiūrėti internete.
„Tačiau įrašuose nebelieka to stebuklo, kurį gali išvysti salėje. Mums, menininkams, kurie ruošdamiesi spektakliui nuveikia didžiulius darbus, labai norisi savo darbo rezultatais pasidžiaugti drauge su jumis“, – neslėpė M.Vitulskis.
Kartu su M.Vitulskiu spalio 28 d. „Bohemoje“ dainuos Joana Gedmintaitė, Agnė Stančikaitė, Eugenijus Chrebtovas ir kiti teatro solistai. Spektaklį diriguos maestro Julius Geniušas.
