P.Anderssonas koncertuos jau šį sekmadienį, spalio 22-ąją, o N.Valuntonytės rečitalis numatytas lapkričio 12-ąją. Abu pianistai jau spėjo pelnyti apdovanojimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse rengiamuose konkursuose: Lenkijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Rusijoje.
Paulius neseniai grįžo iš Diuseldorfo, kur metus mokėsi fortepijono meno Roberto Schumanno muzikos akademijoje, o Neringa vis dar išvykusi, šiuo metu ji mokosi Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete.
Apie savo nuotykius scenoje, svajones ir paskatas pasakoja pianistai P.Andersson ir N.Valuntonytė.
Nutikimas per koncertą, kurio nepamirši visą gyvenimą?
Paulius: Turėjau groti sonatą su saksofonininku, buvome ilgai nerepetavę. Buvo likusi tik viena diena iki koncerto. Tad sutarėme: jei sutriktume grodami, improvizuosime, dėl visa ko. Pradėjus groti viskas klostėsi gana gerai, kol vienas mūsų suklydo. Tačiau juk žadėjome improvizuoti. Muzika – šiuolaikinė, manėme, niekas nepastebės, kad grojame ne iš natų.
Bet mūsų improvizacija taip toli nusitęsė, kad supratome, jog ji – visai ne į temą. Skambėjo lyg rytiečių, arabų, gruzinų muzikos mišinys ar kažkas panašaus. Jaučiau, kaip kyla noras juoktis, tačiau nežinojau, ką daryti toliau. Tad savo juoką bandžiau paslėpti kosėdamas. Šalia sėdėjo žmogus, kuris vartė natas, jis irgi visai sutriko. Tačiau viskas baigėsi gerai – kūrinį pabaigėme, kaip buvom sutarę. Ovacijos buvo labai gyvos, manau, kad publikai patiko.
Neringa: Ko nors labai kurioziško dar nėra nutikę. Bet jei tik bandau prisiminti kokį nutikimą, jis bus gėdingas. Pavyzdžiui, per tiesioginę transliaciją dainininkė, kuriai akompanavau, dainuodama gaudė mano natas, kurias nupūtė vėjas. Arba grodama koncerte garsiai pasakiau „oi”. Tik apie tai sužinojau iš draugų, sėdėjusių salėje.
Veikla, kuri patinka laisvu nuo muzikos metu?
P: Turiu labai daug mėgstamų veiklų. Viena jų – biliardas su draugais. Taip pat 8 metus lankaiu kovinio sporto treniruotes, tačiau dabar tam laiko maža. Dar mėgstu judėti dresuodamas, vedžiodamas šunį.
N: Miegoti!
Ryškiausias karjeros posūkis?
P: Lenkijoje, tarptautiniame pianistų forume, gavau pagrindinį prizą. Po to pasipylė kvietimai groti daugeyje šalių: Lenkijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Slovakijoje. Ir taip kasmet nuo 2011–ųjų. Smagu, kad jau yra žmonių, kuriuos visuomet sutinku savo koncertuose.
N: Manau, jog tai atėjęs suvokimas po pirmojo rečitalio. Nors buvo labai baisu, nors jis truko pusvalandį, visiškai užteko suprasti, kad scena man patinka.
Kas skatino siekti muzikos aukštumų?
P: Mane įkvėpė šeima. Be to, man tiesiog patinka tai, ką darau. Mėgstu bendrauti su žmonėmis. Įkvepia ir mėgstamas pianistas Grigorijus Sokolovas.
N: Brolis! Paauglystėje, tiesą sakant, nemėgau klausytis klasikinės muzikos. Tuo metu buvau kaip ir dauguma paauglių - klausydavausi roko arba sunkiojo roko. Tačiau brolis Rokas nusprendė praplėsti mano akiratį, tad pasisodinęs liepdavo klausytis Sergejaus Rachmaninovo Antrojo koncerto fortepijonui. Pamenu, buvo labai sunku. Bet vis dėlto jam pavyko mane uždegti.
Vieta ir laikas, į kurį vis norisi sugrįžti?
P: Norėčiau sugrįžti į paauglystę, tačiau jau turėdamas šiandieninę patirtį. Tai, manau, padėtų ištaisyti kai kurias klaidas. Buvau labai didelis užsispyrėlis, įsivaizdavau, jog viską išmanau. Dabar norisi, kad tas protas būtų atėjęs anksčiau.
N: Visada noriu grįžti namo!
Įgūdis, kurio norėtum dar išmokti?
P: Viena mano dabartinių svajonių – išmokti groti dar vienu instrumentu, elektrine bosine gitara, nes man labai patinka klasikinis rokas.
N: Šiuo metu labai norėčiau kuo greičiau išmokti vokiečių kalbą.
Didžiausias iššūkis, kurį teko priimti?
P: S.Rachmaninovo Trečiasis koncertas fortepijonui. Turėjau jį išmokti per tris mėnesius. Kitas įsimintinas iššūkis, kai po koncerto užsienyje turėjau per naktį traukiniu važiuodamas pasiruošti monologą valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui. Viskas neblogai pavyko.
N: Pradėjau profesionaliai mokytis muzikos.
Ko palinkėtumėte sau ateityje?
P: Lankstumo, sėkmės ir visados siekti maksimalaus rezultato, išspausti iš savęs tiek, kiek įmanoma.
N: Norėčiau palinkėti sau dar smagesnių nutikimų per koncertus.
