A.Cholinos šokio teatro spektaklyje „Idiotas“ atveriamos jautrios visuomenės ir pavienio žmogaus žaizdos, ieškoma atsakymų į vieną opiausių šio meto klausimų: „Ar šiuolaikinis žmogus prarado individualumą, galimybę būti savimi? Ar dar galima jį išgelbėti?“
Spektaklyje skambės dramatizmo kupina Gijos Kančelio muzika, scenovaizdį sukūrė ilgametis choreografės bendramintis Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė – Olga Filatova.
Paklausta, kodėl pasirinko šį rusų klasiko veikalą, A.Cholina teigė, kad F.Dostojevskio (1821–1881) gyvenimas ir darbai kalba apie atsidavimą tam, kuo tiki giliai širdyje, ir kartu iškelia daugybę klausimų, kurie nepraranda aktualumo jau pusantro šimto metų.
„Kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime turėtų savęs paklausti ir nuoširdžiai atsakyti, ar nors kartą paklausė savo širdies, ar išdrįso daryti taip, kaip jautė. O gal pasirinko saugų, visuomenės mums iš anksto parinktą variantą?
Dabartinis laikas iš žmogaus atėmė savojo „aš“ pojūtį, dėmesį ir pagarbą individualumui.
Mes dažnai nesugebame pamatyti šviesos nei savyje, nei kitame. O jei ir pavyksta ką nors padaryti, tai tuoj pat pavadinama keistumo apraiška. Žmogus tarsi neteko savo teisių, nebegali ir bijo būti kitoks“, – kalbėjo A.Cholina.
Statydama „Idiotą“ menininkė į vieną sceną subūrė šokėjus, dramos aktorius ir dainininkus. Ką apie kūrybos procesą mano pagrindinio – Myškino – vaidmens atlikėjas Klaipėdos dramos teatro aktorius Donatas Švirėnas ir Nastasjos Filipovnos vaidmenį atliksianti Klaipėdos muzikinio teatro baleto artistė Beata Molytė?
– Kaip sureagavote į kvietimą vaidinti naujame A|CH spektaklyje?
D.Š.: Pirmą kartą su A.Cholina susitikau triukšmingoje aplinkoje.
Tad kai pasakė, jog ieško pagrindinio vaidmens atlikėjo, pamaniau, kad man pasigirdo. Tik vėliau supratau, ko ji ieško.
Tačiau net po kelių atrankos repeticijų, kai Anželika patikėjo man Myškino vaidmenį, vis dar nesupratau: kaip? kodėl?
Visada buvau įsitikinęs, jog šokio spektakliuose šoka tik profesionalūs šokėjai.
Per dešimt darbo metų tai pirmasis mano bandymas atlikti vaidmenį šokio spektaklyje. Bet esu azartiškas, todėl įdomu išbandyti šį žanrą.
– Kaip manote, personažas artimas jūsų asmenybei?
D.Š.: Personažas ir aš esame atviros, geros širdies.
Todėl kaip kunigaikštis Myškinas ir aktorius D.Švirėnas aš žiūrovo prašysiu tik vieno: nesumindžiokite širdies.
B.M.: Manau, mane ir Nastasją Filipovną sieja nelengva vaikystė ir noras būti vertinamai ne už tai, kaip atrodai, o už tai, kokia esi.
– Su kokiais vaidmens kūrimo ypatumais šįkart susidūrėte?
D.Š.: Man kūrybos procesas neatsiejamas nuo šalia esančių ir kuriančių partnerių.
Spektaklis – lyg karas, kai privalai užkariauti žiūrovą, o „Idioto“ įgula yra labai talentinga, stipri, turinti tų ginklų, kurių reikia pergalei pasiekti.
B.M.: Įkūnijant Nastasjos Filipovnos personažą ypač daug pastangų reikia skirti naujoms charakterio savybėms – įžūlumui, dideliam norui valdyti, sproginėjančiam temperamentui – atrasti. Man tai nauja, netikėta ir įdomu.
– Kaip jums sekėsi įvaldyti šokį?
D.Š.: Manau, šokio, kaip atskiros profesijos, nebeįvaldysiu, bet personažą per judesį šokio spektaklyje pažabosiu.
– Kokie buvo didžiausi iššūkiai ir atradimai kuriant šį spektaklį?
D.Š.: Visas A|CH teatras man buvo, yra ir liks didžiausias iššūkis, leidžiantis iš naujo atrasti save.
Na, o atradimas yra tai, kad Anželika geba labai aiškiai parodyti, išaiškinti ir pasakyti, ko iš tavęs norima. Kalbu ir apie fizinį judesį, ir apie vidinį personažo charakterį.
B.M.: A.Cholina daug laiko skiria vaidmens analizei, kurdama choreografiją visada atsižvelgia į konkretaus atlikėjo galimybes. Ji – choreografė juvelyrė, su kuria kiekvienas naujas darbas yra atradimas.
– Romanas parašytas 1867 metais. Kaip manote, koks yra jūsų personažo ryšys su šiandieniu žmogumi?
D.Š.: Ir tada, ir dabar žmogaus stipriausias raumuo yra širdis. Tiktai problema, kad visais laikais žmonės turėjo skirtingas širdis: vienus vadiname beširdžiais, kiti turi ją labai plačią, dar yra sudaužytų širdžių, vieniems širdį skauda, o kitų ji džiaugiasi.
Mano personažas turi labai atvirą širdį, į kurią visus įsileidžia. Ir tik nuo žmogaus priklausys, ar jis taps geresnis, ar sumindžios ją.
B.M.: F.Dostojevskio romanuose aprašomi žmonių santykiai ir juos lydinti meilė, neapykanta, baimė, godumas yra amžini. Per 150 metų keitėsi tradicijos, technologijos, pagaliau moterų galimybės, bet jausmai liko tie patys.
– Kaip manote, ar šiandieninis idiotas yra pasmerktas išprotėti?
D.Š.: Jeigu varnų būryje atsiranda balta varna, juodos ją visada užkapoja.
Bet aš šventai tikiu, kad jeigu baltos varnos sugebėtų nebijoti savo baltumo ir nepasiduoti, galbūt jos vieną dieną atsilaikytų prieš juodąsias.
A.Cholinos šokio teatro premjera „Idiotas“. Spalio 4, 19, 20 d. 19 val. Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Bilietų kaina – 25–45 Eur.
