Šiam eksperimentui festivalio meno vadovą M.Levickį įkvėpė legenda, esą Johannas Sebastianas Bachas, po mirties užmirštas, buvo iš naujo atrastas turguje. Būtent J.S.Bacho muzikai buvo skirtas visas koncertas. Jame klausytojai net nesėdėjo – klausėsi muzikos stovėdami. Tačiau M.Levickis į turgų žmones sukvietė neatsitiktinai.
„Yra legenda, jog XIX amžiuje kompozitorius Felixas Mendelssohnas atrado J.S.Bachą pirkdamas turguje sūrį. Ūkininkai tuomet vyniojo į baroko genijaus rankraščius savo prekes. Mat J.S.Bachas po mirties buvo šimtmečiui užmirštas“, – pasakojo 27 metų M.Levickis.
Zoologijos sodas Kaune, Vilniaus lokomotyvų remonto depas, geležinkelio stotis, Centrinis paštas, verslo centras „k29“ – tokias neįprastas vietas savo rengiamo festivalio koncertams (rugpjūčio 27 – rugsėjo 3 d.) pasirinko akordeonininkas M.Levickis.
„Kai kam bus iššūkis vien surasti renginius“, – juokėsi Martynas. Tačiau, anot jo, koncertų vietos parinktos ne tam, kad šokiruotų. Kiekvienas renginys turi savo unikalią idėją.
Atrodo, kad savitos M.Levickio idėjos pasiteisino jau nuo pirmųjų festivalio akordų. Akordeono festivalio publika stulbsta nuo neįtikėtinų koncertų vietų, netikėtos muzikos ir netgi instrumentų.
Tarkime, iki antradieninio suomių kvarteto „Sväng” koncerto Vilniaus lokomotyvų remonto depe daugelis klausytojų, galima sakyti, nebuvo girdėję lūpinių armonikėlių, nes šie keturi efektingi vyrukai ne tik mielais retro šlageriais ir ugningais įvairių tautų šokių ritmais parodė: armonikėlių galimybės yra beribės.
Dūmų šydo apgaubtas Vilniaus lokomotyvų remonto depas su traukinių vagonais, mirguliuojančiais šviesos ir šešėlių žaisme, tobulai tiko iš tradicinių kontekstų iškrentančiam, meistryste ir spalvinga programa pavergiančiam „Sväng” pasirodymui.
Originalumu nustebino ir ankstesnis „Akordeono muzikos savaitės“ koncertas, surengtas tradicinėje erdvėje – Šv.Kotrynos bažnyčioje. Jo herojai klasikinės scenos grandai ispanai – akordeonininkas Inaki Alberdi ir kontratenoras Carlosas Mena – supynė savo programą iš Renesanso motetų bei jų įkvėptų šiuolaikinių ispanų kompozitorių kūrinių, parašytų šių atlikėjų užsakymu.
Įdomiausia, kad į šiuolaikinę muziką nėrė kontratenoras, – balsas, tradiciškai neatsiejamas nuo senosios muzikos, o šiuolaikinis instrumentas akordeonas „vyniojo” XV amžiaus motetus.
Staigmenų turėtų netrūkti ir ketvirtadienį rengiamame koncerte „Paskutinis vasaros traukinys“. Instrumentinis duetas iš Vokietijos – „Franz Albers und Kapt'n Kruse“ – nuo 23.01 val. muzikuos Vilniaus geležinkelio stoties laukiamojoje salėje.
Šios iš Hamburgo atvykusios merginos vokiečių jūreivių dainomis išsups Vilniaus traukinių stotį tarsi kruizinį lainerį. Artistiškumo joms tikrai netrūksta, tad net vokiečių kalbos nemokantys klausytojai bus įtraukti į dinamišką ir šmaikštų gyvenimiškų dainų spektaklį – tikrą kelioninį vakarėlį, kurio privaloma baigtis – šokiai ir atsisveikinimo bučiniai.
Festivalio programą rasite štai čia.
