Šalies vadovės teigimu, Lietuvos operos teatro istorijoje E. Kaniavos vardas tapo nepaprasto darbštumo, artistiškumo, aukštos vokalinės kultūros ženklu. Sveikinime Prezidentė pabrėžė, kad meninį solisto išskirtinumą liudija svarūs apdovanojimai, už glaudžią kūrybinę partnerystę pelnyta kolegų pagarba ir neblėstanti gerbėjų meilė bei nuoširdus dėmesys.
Prezidentė E. Kaniavai padėkojo už daug metų negęstančią kūrybos ugnį, dovanojamą turtingą pedagoginę išmintį ir auklėtinių širdyse įskiepytą muzikos grožio pajautą. Jubiliejaus proga šalies vadovė solistui palinkėjo gyvenimo džiaugsmo, energijos ir stiprybės, sakoma Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Solisto karjerą žymusis baritonas pradėjo dar studijų metais, kai 1957 m. buvo pakviestas į tuometį Operos teatrą J. Basanavičiaus gatvėje. Nuo tada scenoje jis sukūrė bene visus pagrindinius baritono vaidmenis – dainavo Figarą „Sevilijos kirpėjuje“, Rigoletą, Eskamilją „Karmen“, Žermoną „Traviatoje“, Jagą „Otele“, Markizą Pozą „Don Karle“, Oneginą, Jeleckį „Pikų damoje“, Aleką, Porgį „Porgyje ir Besėje“ ir kt.
Dainininkas sukūrė įsimintinų vaidmenų lietuviškose operose – V. Klovos „Pilėnuose“ (Ūdrys) , A. Račiūno „Saulės mieste“ (Liščinskis), V.Laurušo „Paklydusiuose paukščiuose“ (Marius), J.Juzeliūno „Sukilėliuose“ (Mackevičius). Jis parengė daug koncertinių programų, gastroliavo daugiau nei 70 pasaulio šalių.
„Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje turbūt nėra plotelio, kurio nebūtų palietę mano žingsniai. Dainuoti man - didžiausias gyvenimo džiaugsmas", - yra sakęs E.Kaniava.
Tačiau po 2008-ųjų „Rigoleto" spektaklio operose jis daugiau nedainavo, nors buvo sulaukęs įvairių pasiūlymų. „Užsibūti scenoje pavojinga - nesinori įkyrėti publikai", - juokavo dainininkas.
Vis dėlto su teatru jį ir toliau siejo daugybė kasdienių rūpesčių bei džiaugsmų. E.Kaniava dar 1979 metais pradėjo dėstyti tuometinėje Valstybinėje konservatorijoje (dabar – Muzikos ir teatro akademija), 1988 m. tapo jos profesoriumi. 1993–1994 m. jis dėstė Venesuelos dainavimo akademijoje.
Persikėlęs gyventi į Palangą, maestro ėmė dėstyti Klaipėdos universiteto dainavimo katedroje, tapo uostamiesčio muzikinio teatro vokalo pedagogu.
„Kai noriu pasigirti, galiu sakyti: „Man trūksta laiko“. Iš tikrųjų tuo džiaugiuosi. Ramybės man nereikia", - tvirtino dainininkas.
E. Kaniava yra pelnęs įvairių apdovanojimų. 1964 m. jam buvo suteiktas Respublikos nusipelniusio artisto vardas, 1974 m. – liaudies artisto, o 1979 m. - TSRS liaudies artisto vardai. Jis apdovanotas Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro“ statulėle ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Tarptautiniame biografijos centre Kembridže (JAV) buvo paskelbtas Metų žmogumi, Vokietijoje gavo Gotliebo Fricko medalį.
