Mažai kas Rygoje žino, kur gyvena viena garsiausių visų laikų Latvijos operos solisčių E.Garanča.
Tiesą sakant, nė vienas paklaustas žmogus nebuvo netgi girdėjęs gatvės Lives iela, kur turėjau susitikti su artiste, nors ši gatvė – tik kelios autobuso stotelės nuo Rygos centro.
Tai kvartalas, kuriame jautiesi lyg užmiestyje: siauros neasfaltuotos gatvelės, žalumoje skendintys namai. Pasakytum, sodų sklypai, jei tarp apgriuvusių pašiūrių nesistiebtų tvirti mūriniai šimtamečiai statiniai.
Gerokai paklaidžiojusi suradau reikiamą adresą: E.Garančos namas, apjuostas aukšta neperžvelgiama tvora, išsiskiria tarp kitų įspūdingais gabaritais ir tarsi ką tik išbaltintomis sienomis.
Namą supa sodas, o ties prieangiu plyti vaikų žaislais nubarstyta tvarkinga veja.
40 metų solistė pribėgo prie vartų basa, pasiraitojusi džinsus, besiplaikstančiais plaukais, tik šiek tiek pasidažiusi.
Nuo jos nė per žingsnį nesitraukė dvi dailios šviesiaplaukės dukrytės – šešiametė Katerina Luiza ir trejų metų Kristina Sofi.
Tačiau angliškai paragintos jos klusniai pakilo į antrą aukštą, o mes įsitaisėme apačioje, minkštame kampe svetainėje, sujungtoje su virtuve. Šeimininkė dar nulėkė atnešti savo kepto pyrago.
– Tai jūsų vasarnamis? – pasidomėjau.
– Ne, čia gyvename nuolat. Šį būstą įsigijome prieš ketverius metus. Mama visada norėjo namo su sodu, tad nupirkau. Anksčiau turėjome butą miesto centre, bet jame jau sunkiai tilpome su vaikais ir aukle. Man reikia erdvės, mėgstu būti lauke, dirbti sode. Rygoje praleidžiame nemažai laiko ir dėl mano tėvo.
Jis liko vienas, kai prieš dvejus metus mirė mama. Dabar gyvename kartu: jis – apačioje, mes – antrame aukšte. Kai išvykstame, tėtis prižiūri namą.
Man labai svarbu neprarasti savo šaknų, kalbos. Gimiau ir užaugau Rygoje – čia visa mano esybė, brolis, geriausi draugai. Noriu, kad ryšį išsaugotų ir vaikai.
– Vadinasi, iš patriotizmo latvių operos žvaigždės kuriasi gimtinėje? Jūsų kolega Aleksandras Antonenka taip pat čia turi namą.
– Taip, mes patriotai, tačiau ir mokesčių sistema Latvijoje palanki laisvai samdomiems menininkams. Nors daug keliaujame, rezidencijas įsirengėme būtent čia. Be to, Latvijoje pasirodau ir koncertuose. Štai birželio 3-iąją Jūrmaloje prasideda naujas renginys „Baltijos muzikos sezonai“, kuriame koncertuosime su vyru.
Projektą pradės Riccardo Muti su savo vadovaujamu L.Cherubini orkestru, vėliau tęs kitos pasaulinės žvaigždės.
Pirmąkart bandome įgyvendinti tokio užmojo sumanymą. Pagalvojome: rusai turi koncertų seriją „Chvorostovskis ir draugai“, austrai – „Garanča ir draugai“, kodėl nepadarius ko nors panašaus Latvijoje su Baltijos vėliava?
Namuose galiu puikiausiai repetuoti – turiu tam skirtą kambarį, akustinį ir elektrinį fortepijonus. Užsidarau langus ir niekam netrukdau.
– Dabar jūsų karjera intensyvi kaip niekada. Kaip išlaviruojate tarp profesijos ir šeimos reikalų?
– Mano karjera intensyvi visus dešimt pastarųjų metų. Dėl vaikų buvau pasitraukusi iš scenos neilgam, o sugrįžusi vietoj šešių koncertų per mėnesį dainavau dešimt.
Mano vyras tobulai koordinuoja šeimos gyvenimą. Jis – genialus organizatorius, nepažįstu įstabesnę atmintį turinčio žmogaus. Be to, turime dvi aukles vaikams prižiūrėti, kurios keliauja kartu su mumis.
Maždaug pusmetį iki kiekvienos sutarties suplanuojamos maršruto stotelės, prieš tris mėnesius užsakomi bilietai, apartamentai ir visa kita.
Man svarbu, kad viskas būtų sustyguota idealiai. Ne veltui pagal Zodiaką esu Mergelė – mėgstu tikslumą.
Pagaliau padeda ir amžius. Keturiasdešimtmetė moteris yra peržengusi tą ribą, kai norisi pakeisti pasaulį. Suvokiu, kad neverta švaistyti laiko kvailystėms. Jei žinau, kad mano pageidavimai negali būti įvykdyti, nebekovoju ir nieko neįtikinėju – sakau „ne“, ir tiek.
– Ar dažnai susikerta jūsų ir maestro K.M.Chichono kūrybos keliai?
– Mes esame kartu surengę kelis šimtus koncertų, atlikę pačią įvairiausią muziką. Vyras geriau už bet ką kitą pažįsta mano balsą. Jis puikiai žino, ką aš darau, o aš – ko jis nori. Tai leidžia mums sutaupyti daug laiko ir energijos.
Mylime vienas kitą, abu esame nekantrūs, todėl dirbame labai greitai, ir tai yra puiku.
Karelas – didis muzikantas, labai patikimas scenos partneris. Tačiau mudviejų darbas operose nebūna toks sklandus. Kai dainuoja būrys solistų, nelengva visiems susidraugauti, nes kai kuriuos kolegas aš galbūt mėgstu labiau nei jis arba atvirkščiai.
Be to, abudu grįžtame pavargę po darbo ir nė vienas negalime pailsėti, užkrauti kitam namų reikalų, o vaikai būna su mumis, kai dirbame kartu ilgesnį laiką. Dėl to stengiamės apsiriboti bendrais koncertais.
Kai vyras stato operą, aš būnu namuose, kai statau aš – jis.
– Ar tiesa, kad dainininko profesija – viena sunkiausių pasaulyje?
– Būti mama sunkiau. Dainininkui kiti pasako, ką daryti. Tereikia trupučio smegenų tai suvirškinti, o jei esi emocingas ir ne per daug drovus, pridėsi kai ką ir nuo savęs. O mama turi kasdien improvizuoti: būti kantri, žinoti atsakymus, ruošti valgį, organizuoti, paduoti vaistų ir taip toliau.
Aš nesu iš tų, kurie mano, kad dainavimas reikalauja aukų, nes ilgai nematai artimųjų, palieki namus, turi atsisakyti kai kurių pramogų.
Mano tėvai – abu profesionalūs muzikai – gyveno taip pat. Bet kai grįždavo namo, jie gyvendavo dėl mūsų su broliu. Turėjome vasarnamį, vykdavome į kaimą pas senelius, dirbome daržuose, auginome bulves ir morkas, grybavome. Tai – realus gyvenimas, o scena yra šventė.
Jeigu galvočiau tik apie dainavimą, išprotėčiau. Taigi nuo to mane gelbėja du namai ir du sodai. Prieš mūsų susitikimą taip pat kapsčiausi darže prie cukinijų ir moliūgų.
Namai – mano privati teritorija, todėl neleidžiu čia niekam fotografuoti. Savo šeimą ir vaikus noriu pasilikti tik sau. Asmeninio gyvenimo viešinimas gal padėtų publikai susikurti mano įvaizdį, bet tikrai nepadėtų man tapti geresne dainininke.
Ačiū Dievui, kad man nereikia kurti įvaizdžio pasitelkus vaikus.
Kai jie paaugs, galės patys nuspręsti, ar to nori.
– Namuose ir atostogaujate?
– Pailsiu ten, kur tuo metu esu. Negaliu ilgai būti vienoje vietoje – man reikia judėti. Gal dėl to turiu du namus – gyvename su šeima tai Latvijoje, tai Malagoje. Dabar ten per karšta, rugpjūtį – neįmanoma būti, o Rygoje – pats gražiausias metas.
Sunkiausia būna Niujorke, nes ten aš tarsi įstringu, negaliu parskristi namo tarp spektaklių – tai visada darau Europoje.
– Kodėl anksčiau neatvykote koncertuoti į Lietuvą?
– Nesu dainavusi ir Taline. Tikriausiai buvau šiame regione mažai žinoma, kol karjera neįsibėgėjo. Juk pradėjau ją mažame Vokietijos mieste, pamažu judėjau į priekį.
Niekada nesiplėšiau, kad būčiau kur nors pakviesta, nemedžiojau sėkmės. Dainavau tiems, kurie to norėjo, ir neturėjau dėl to problemų.
Neseniai draugai Niujorke manęs paklausė, kokius tikslus sau keliu artimiausią dešimtmetį.
Atsakiau, kad noriu padainuoti tam tikrus vaidmenis, pavyzdžiui, Amneris.
Man nesvarbu, ar tai įvyks Madride, ar Milano „La Scala“, ar Niujorko „Metropolitan Opera“. Tiesiog noriu ją padainuoti, visą gyvenimą prie jos artėjau. Ir jau žinau, kada tai įvyks.
Sutuoktuvės virto koncertu
Solistė su būsimuoju vyru, Gibraltare 1971 metais gimusiu dirigentu K.M.Chichonu, susipažino prieš 17 metų rengdamasi vienam įrašui Rygoje. Orkestrui turėjęs vadovauti vietinis dirigentas buvo užsiėmęs, todėl repeticijoje jį pakeitė Latvijoje viešėjęs britas.
Svečias vėlavo, tad E.Garanča jau buvo pasirengusi neatsakingą kolegą išbarti, tačiau atlyžo išvydusi simpatišką, savimi pasitikintį vyriškį, kuris sveikindamasis maloniai paspaudė jai ranką.
Kitas bendras jų darbas buvo Vienoje, kur pora ir susituokė Šv.Jokūbo bažnyčioje. Draugai muzikantai atnešė didžiulę arfą, ir sutuoktuvių ceremonija nejučiomis virto koncertu.
Nors Elyna iš prigimties vyturys, o Karelas – pelėda, muzikantai puikiai suderina savo bendro gyvenimo ritmus. 2011-aisiais gimė jų pirmoji duktė Katerina Luiza, o 2014-aisiais – jaunylė Kristina Sofi. Abi mergaitės supranta anglų, latvių ir ispanų kalbas.
Šiemet sutuoktiniai jau surengė devynių koncertų europinį turą, vėliau koncertuos Austrijoje ir susitiks operos „Favoritė“ spektakliuose Bavarijos valstybinėje operoje.
Birželio 5 d. 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre E.Garanča su vyro diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks savo naujausio repertuaro kūrinius – arijas iš P.Čaikovskio, C.Saint-Saënso, G.Verdi, F.Cileos, P.Mascagni operų ir neapolietiškų dainų iš rengiamo naujo albumo.
