Prieš tris mėnesius teatre pradėjusi dirbti direktorė Rita Malakienė neslėpė, kad užduotis prikelti apmirusį teatrą pasirodė neįgyvendinama.
„Į teatrą atėjau prieš 3 mėnesius. Radau visiškai nuskurdusį teatrą. Dėl lėšų trūkumo tiek patalpos, tiek techninė dalis atrodo apgailėtinai. Taip pat radau tik kelis spektaklius – 3 vaikiškus ir 3 suaugusiesiems, o to nepakanka teatrui gyvuoti“, – teigė R.Malakienė.
Miesto taryba pritarė teatro reorganizavimo planams. Darbo greičiausiai neteks keturi teatro darbuotojai: direktorius, buhalterė, administratorė ir kasininkė. Teatras nuolatinės kūrybinės komandos neturėjo.
„Kaunui turėti du mažus kamerinius teatrus nelogiška. Geriau vienas, tačiau stiprus ir kokybiškus spektaklius gebantis kurti teatras, nes tiek komercinių, tiek nekomercinių teatro trupių Kaune netrūksta, o konkurencija yra milžiniška“, – teigė Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas.
Pasak jo, šiuolaikinis kūrybinis procesas vis rečiau prisiriša prie tam tikrų pastatų ar patalpų, tampa migruojantis.
„Akivaizdu, kad kūrybinis procesas migruoja, jis nebėra lokalus. Ateityje norime panaudoti įvairias kultūrines erdves ir įstaigas, tokias kaip Kauno menininkų namai, Tautos namai, „Girstutis“, Kamerinis teatras, bibliotekos, muziejai, „Romuvos“ kino teatras, kurios dalytųsi savo erdvėmis. Jose galėtų vykti ne tik repertuariniai vaidinimai, bet ir įvairūs projektai“, – kalbėjo A.Vilčinskas.
