Juos dirigavo pats kompozitorius. Būtent jo pageidavimu lietuvė, anksčiau dainavusi tos pačios operos pastatymuose Vilniuje, Kelne ir Strasbūre, buvo pakviesta į „Meilės ir kitų demonų“ spektaklius reprezentaciniame P.Eötvöso gimtinės teatre.
„Iš tikrųjų buvau laukiama Budapešto premjeroje šių metų pradžioje, tačiau tuo metu Vilniuje buvau užimta Charles‘io Gounod operos „Faustas“ repeticijose. Todėl nuvykau į gegužės mėnesio spektaklius, priklausančius tenykščio operos festivalio „HungarianFest“ programai. Jie svarbūs tuo, kad būtent dabar buvo įrašinėjama „Meilės ir kitų demonų“ kompaktinė plokštelė“, – pasakoja J.Vaškevičiūtė.
Dominga – jos mėgstamiausias vaidmuo, dėl kurio solistė pasiryžusi kantriai ištverti ir sunkių smėlio maišų prikimštą kostiumą, ir ilgą grimavimo procedūrą, kurios metu mėlynakė blondinė virsta juodaode aukle. Domingos partija operoje „Meilė ir kiti demonai“ skamba autentiška jorubų – mažos Afrikos tautelės – kalba.
„Žodžius prisimenu, tačiau pirmojoje repeticijoje Budapešte supratau, kad nebeatpažįstu muzikinio teksto. Pasirodo, prieš premjerą gimtinėje kompozitorius jį gerokai perdarė, iš Domingos partijos pašalindamas man patikusias, bet kitiems mecosopranams sunkiai įkandamas žemiausias natas. O vengrai pamiršo mane apie klavyro pokyčius įspėti, taigi per naktį turėjau išmokti naują partitūrą“, – neslepia J.Vaškevičiūtė.
Tačiau spektakliai praėjo puikiai, ir solistė, namo parsivežusi P.Eötvöso dovanotą juodą rankomis nertą staltiesę, tikisi, kad „didžioji mama Dominga“ vėl taps sėkminga jos agente. Būtent po „Meilės ir kitų demonų“ premjeros Vilniuje 2008 m. J.Vaškevičiūtė sulaukė pirmųjų kvietimų dainuoti užsienio teatruose.
