Apie kokią agoniją kalbama spektaklyje?
Gegužės 19 d. Menų spaustuvės Juodojoje salėje festivalio svečiai išvys nuotaikingą šiuolaikinio šokio spektaklį „Agonija“. Jame įvairios šokio / judesio, šviesos, gyvo ir fonograminio garso manipuliacijos kuria magišką erdvę, kurioje žmonės ir daiktai patiria įvairias trasformacijas, įgauna naujus, jiems neįprastus pavidalus, funkcijas ir reikšmes.
Pasak spektaklio choreografo Vyčio Jankausko, agonija – tai tarpinė būsena tarp to, kas miršta ir tuoj nebebus, ir to, kas gimsta, atsiranda, bet dar nėra. Spektaklio kūrėjai kelia klausimus: Ką reiškia būti žmogumi? Ar tikrai žmogus yra tapatus sau toks, kokį sukūrė gamta, lėmė prigimtis? O gal žmogus pašauktas kam nors daugiau, pvz., šventumui, ar kam nors, kas dar neegzistuoja ir mes nežinome, kas ir kaip tai galėtų būti?
Spektaklyje šoka gerai žinomos Lietuvos šiuolaikinio šokio atlikėjos: Greta Grinevičiūtė, Giedrė Kirkilytė, Sigita Juraškaitė, Giedrė Stankevičiūtė. Scenografijos autorė – Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas – Povilas Laurinaitis, muzika – „Rocketnumbernine“, „Vitalic“, Thomas de Pourquery ir pačių šokėjų kuriami gyvi garsai.
V. Jankausko ir jo trupės kūrybinę brandą yra vainikavę du „Auksiniai scenos kryžiai“: šokio spektaklis „Nuskendęs slėnis“ pelnė apdovanojimus už geriausią 2003–2004 m. choreografiją ir muziką, o antrąjį aukščiausią teatralų apdovanojimą V. Jankauskas gavo kaip geriausias choreografas už spektaklį „Budėjimai“ (2008–2009 m.). Antroji spektaklio „Agonija“ premjera numatoma birželio 2 d.
Užstrigę tarp sapnų ir realybės
Paskutinę festivalio dieną, gegužės 20-ąją, Menų spaustuvėje savo praėjusių metų darbą „Žaidimas baigtas“, už kurį šiemet kūrėjai įvertinti „Auksiniais scenos kryžiais“, pristatys urbanistinio šokio teatras „Low Air“.
Vieno žymiausių XX a. argentiniečių rašytojų Julio Cortázaro kūrybos įkvėptas vizualus šokio spektaklis „Žaidimas baigtas“ imasi sapnų ir analizuoja, kaip juos būtų galima paaiškinti realiame gyvenime. Spektaklyje daug simbolių ir kodų, kuriuos su kūrybine komanda bandys iššifruoti žiūrovai.
Menininkai siūlo pasinerti į sapną, pažaisti su savo vaizduote ir nors kartą nebijoti pasilikti sapnuose. Performansas formuojamas kaip žaidimas su žiūrovu, įtraukiant jį į netikėtus sapno ir realybės susidūrimus. Visos spektaklio akimirkos baigiasi ties pabudimo momentu. Publika nukeliama į konkrečias situacijas, kuriose dominuojanti tema yra santykiai – tiek su kitais žmonėmis, tiek su pačiu savimi. Prasimanymai, subtilūs išgyvenimai persipina su sapno realybe ir tampa neatsiejamu vaizdo ir judesio elementu.
Apie savęs paieškas Tą patį vakarą scenoje pasirodys ir savo praėjusių metų spektaklį „B ir B dialogas“ pristatys dvi jaunosios kartos kūrėjos – G. Grinevičiūtė ir A. Lisičkinaitė.
Tai pirmas bendras choreografių ir šokėjų darbas. Po ilgų tyrimų ir žaidimų su B ir B merginomis kūrėjos žengia į sceną ne tik kalbėti apie tai, kas aktualu kiekvienai jaunai moteriai, kūrėjui, mokiniui, norinčiam tapti savarankišku menininku, bet galų gale sau ir kitiems atskleisti, kas šiandien tiek kasdieniame gyvenime, tiek teatre trukdo būti atviram.
Agnietė ir Greta profesionalioje šokio scenoje pasirodė 2012 m., o jau 2013 m. abi suvaidino savo šokio kurso vadovės A. Naginevičiūtės šiuolaikinio šokio spektaklyje „Hora lupus / Vilko valanda“. Šokėjos yra kviečiamos šokti žinomų lietuvių choreografų darbuose ir nuolat vysto individualius meninius sumanymus.
Gegužės 14 d. sostinėje esančiame fabrike „Audėjas“ šokio teatras „Exodus“ pristatys spektaklį „W.A.Mozart Requiem-J.Xenakis“, kuriame į vientisą emocinį reginį susijungs choro, solistų, orkestro atliekama muzika ir šiuolaikinio šokio atlikėjų choreografinis piešinys. Pastarieji užduos sau klausimus: Kaip mes tapome tuo, kas esame? Kas norime būti ateityje? Kas mes esame?
