„Kai su choreografu M.Bigonzetti tarėmės dėl būsimo pastatymo Vilniuje, apsvarstėme kelis galimus kūrinius. Visgi pasirinkome „Piaf“, kaip labiausiai tinkamą pirmajai trupės pažinčiai su M.Bigonzetti choreografija ir kartu su šiuolaikinio šokio technika, kuriai nereikalingi klasikinio baleto bateliai“, – kalbėjo LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras.
Jis teigė, jog skiriamasis M.Bigonzetti choreografijos bruožas yra klasikinio šokio technikos „nesupančiotų“ judesių paprastumas ir natūralumas. Jo braižas inspiravo kūrybai daugelį šiuolaikinių choreografų visame pasaulyje, ne išimtis – ir pats K.Pastoras. Beje, M.Bigonzetti visada dosniai dalinasi su kolegomis savo patirtimi ir žiniomis.
Choreografo asistentė Macha Daudel, stačiusi „Piaf“ spektaklį Vilniuje, pabrėžė, jog M.Bigonzetti paprastai ne šokėjus derina prie vaidmenų, o vaidmenis – prie šokėjų.
„Pati „Aterballetto“ trupėje esu šokusi dešimtį metų ir galiu pasakyti, kad M.Bigonzetti niekada neateidavo į repeticijas su reikalavimų prirašytais lapais. Jo kūryba gimsta improvizuojant, atsižvelgiant į konkretų atlikėją ir jo gebėjimą perteikti kūno kalba reikiamą emociją. Kaip tik todėl M.Bigonzetti spektakliuose nebūna pagrindinių ir antraeilių solistų – visi vieningai dirba siekdami bendro tikslo. Tokį šokėjų trupės vieningumą matysite ir „Piaf“ premjeroje“, – žadėjo M.Daudel.
„Piaf“ garso takelį, kuriame skamba ne tik Edith Piaf dainos, bet ir įvairių žanrų prancūzų kompozitorių muzika, taip pat sudarė M.Bigonzetti. Spektaklyje sąmoningai atsisakoma dainų tekstų vertimų, nes pati dainininkė griežtai pasisakydavo prieš vertimus tvirtindama, jog šansonų klausoma ne mintimis, o širdimi. Kiekvieno klausytojo širdis yra pati tiksliausia jo vertėja.
