2017-ųjų ceremonijoje, prasidėjusioje šiemet vasarį mirusio festivalio „Zolotaja maska“ pirmojo prezidento aktoriaus Georgijaus Taratorkino pagerbimu, triumfavo lietuvių kūrėjai – dramaturgas Marius Ivaškevičius (44 m.) ir režisieriaus Mindaugo Karbauskio (45 m.) suburtas Maskvos V.Majakovskio teatro kolektyvas, pastatęs spektaklį pagal šio dramaturgo pjesę „Rusiškas romanas“, originaliai pasakojančią apie rusų ir pasaulio literatūros klasiką Levą Tolstojų.
„Rusiškas romanas“ laimėjo „Zolotaja maska“ Didįjį prizą ir paskelbtas geriausiu sezono dramos spektakliu.
M.Ivaškevičiui įteikta geriausio dramaturgo Auksinė kaukė.
Dar viena Auksinė kaukė atiteko Maskvos V.Majakovskio teatro aktorei Jevgenijai Simonovai, spektaklyje „Rusiškas romanas“ sukūrusiai pagrindinį – L.Tolstojaus žmonos Sofijos Andrejevnos – vaidmenį. Jis pripažintas geriausiu sezono moterišku vaidmeniu dramos spektaklyje.
Tarp kitų laimėtojų – geriausias režisierius Andrejus Mogučis, Sankt Peterburgo G.Tovstonogovo dramos teatre režisavęs Aleksandro Ostrovskio „Audrą“, geriausiu vyriško vaidmens atlikėju dramos spektaklyje pripažintas Danila Kozlovskis – Hamletas to paties pavadinimo Williamo Shakespeare‘o tragedijoje, pastatytoje Sankt Peterburgo Mažajame dramos teatre.
Pjesę „Rusiškas romanas“ M.Ivaškevičius sukūrė paprašytas M.Karbauskio. Ji pasakoja apie rašytojo L.Tolstojaus likimą ir šeimą, nors pats rašytojas scenoje nepasirodo. Apie jį pasakojama per žmoną Sofiją Andrejevną ir bene garsiausio šio rašytojo romano „Ana Karenina“ herojus.
„Norėjau parašyti pjesę apie Levą ir Sofiją. O M.Karbauskis rengėsi režisuoti „Aną Kareniną“ ir kartą paklausė manęs, ar nebūtų galima sujungti abi šias idėjas. Pradėjau mąstyti ir staiga supratau, kad šis romanas suvaidino nepaprastą vaidmenį paties L.Tolstojaus biografijoje – būdamas jo kūrinys, kuriame jis aprašė ir savo patyrimą, romanas „Ana Karenina“ ėmė daryti įtaką jo gyvenimui, užvaldė jo šeimos likimą. Iš pradžių rašytojas išgalvojo istoriją, o po to istorija pradėjo išgalvoti jo gyvenimą. Man „Ana Karenina“ – romanas apie meną sukurti šeimą, apie šeimą kaip apie meno aktą. Jaunasis L.Tolstojus kūrė savo šeimą kaip idealą, tačiau gyvenimo kelio pabaigoje jo laukė visiškas žlugimas“, – apie „Rusiško romano“ sukūrimo aplinkybes yra pasakojęs M.Ivaškevičius.
Pjesės pavadinime figūruoja žodis „romanas“. Ar turimas galvoje literatūros žanras, ar meilės istorija?
„Ir viena, ir kita, – paaiškino M.Ivaškevičius. – Į pjesę įtraukiau scenų iš „Anos Kareninos“, taigi turimas galvoje L.Tolstojaus romanas. Bet tai dar ir jo gyvenimo romanas, romanas su Sofija Andrejevna – mano nuomone, unikali istorija, kažkas panašaus į „Romeo ir Džuljetą“ senatvėje. Abu jie gyveno aistromis, ir tos aistros gyvenimo pabaigoje ne prigeso, o dar labiau įsiliepsnojo. Sunku rasti ką nors panašaus kitų žmonių gyvenime.
Paties L.Tolstojaus scenoje nėra. Tokį didį žmogų, man regis, įdomiau rodyti kaip kokią nors juodąją skylę, kaip energiją, kurios nematyti, bet užtat jaučiamas jos poveikis visiems aplinkiniams. Jo paties nėra, bet jo esama visur, visuose žmonėse, kurie jį supa. Man jaunasis L.Tolstojus – tai Levinas, o senasis, atsisveikinantis, – galbūt tai pati Ana, tai žmogus, kuris pabėga. Beje, juk jie abu žuvo nuo traukinio: Ana puolė po ratais stotyje, o jis traukinyje peršalo ir po to mirė nedidelėje Astapovo geležinkelio stotyje.“
Parengė Milda Augulytė
