Nors šiais metais tradicinis respublikinis renginys negavo Lietuvos kultūros tarybos finansavimo (esą, netenkino nieko naujo nepasiūlęs projektas (!), žiuri nariai pasidžiaugė, kad festivalį visgi pavyko surengti, ir jam buvo pasiūlyti naujausi profesionalių šalies teatrų kameriniai darbai. Iš viso panevėžiečiai pamatė dešimt spektaklių. Neatvyko ir iš vertinimo „iškrito“ tik „Idioteatras“, Dainiaus Kazlausko režisuoti „Meilės laiškai“ su Ilona Balsyte ir Kostu Smoriginu. Tačiau žiūrovams jį žadama parodyti mėnesio pabaigoje.
Vertinimo komisija, kurioje buvo etnologė Vitalija Vasiliauskaitė, miesto Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, spaudos vadybininkė Žydrūnė Zulonaitė, „Meno“ teatro meno vadovas, aktorius, režisierius Vytautas Kaniušonis ir šių eilučių autorė, kaip niekada anksčiau ilgai aptarinėjo ir diskutavo apie festivalio dalyvių sceninę kūrybą, dalinosi įspūdžiais ir nuomonėmis.
Dėl daugelio dalykų nuomonės sutapo. Visi akcentavo labiausiai patikusius spektaklius: „Natašos svajonę“, „Meno“ teatre Peterio Stoičevo pastatytą Danielio Glattauer‘io pjesę „Virtuali meilė“, Všį „Menų spaustuvės“ originaliai sukonstruotą teatrinį performansą „8 minutės“, Juozo Miltinio dramos teatre aktorės Ligitos Kondrotaitės režisuotą ir suvaidintą monologą pagal W.Russel komediją „Moterims ir jų vyrams“.
Pažymėta puiki aktorės Gabijos Urniežiūtės (Nataša „Natašos svajonėje“) vaidyba, „8 minučių“ idėjos autorės ir dramaturgės Dovilės Statkevičienės bei režisierės Sigitos Pikturnaitės ir aktorių išradingumas, pasiteisinęs režisieriaus P.Stoičevo noras gerokai perdirbti „Virtualios meilės“ siužetą, aktorės Ligitos Kondrotaitės sugebėjimas pasirinkti jos amplua idealiai atitinkantį kūrinį.
Žiūrovų dėmesio susilaukė ir kiti festivalio spektakliai – Kauno kamerinio teatro „Korektūros klaida“ pagal Liūnę Janušytę, Knygos teatro „Pakalnučių metai“ pagal Jurgą Ivanauskaitę, vos prieš kelias savaites rampos šviesas išvydę Klaipėdos jaunimo teatro „Žiurkiagalviai“, Nacionalinio dramos teatro „Kuprelis“ pagal Igną Šeinių, Kauno kamerinio teatro „Karalius nuogas“ pagal J. Švarco pjesę. Tačiau šiems kūriniams netrūko ir gal kiek abstrakčios, tačiau kone visiems būdingos kritikos: nuobodoka, per ilga, ne visi personažai įtikinantys.
Vien profesionalios vaidybos, režisūros, scenografijos jau seniai nepakanka. Gera dramaturginė medžiaga irgi ne visada lemia kūrybinę pergalę. Lemia sunkiai paaiškinama, dar sunkiau prisijaukinama teatro magija. Kiekvieną balandį jos apraiškų galima rasti ir Panevėžyje. Taip buvo ir šį kartą.
...........
Scena iš Rusų dramos teatro spektaklio „Natašos svajonė“. Nataša – Gabija Urniežiūtė. Teatro archyvo nuotr.
XIII kamerinių spektaklių festivalio uždarymo akimirkos. „Meno“ teatro archyvo nuotr.
