„World music“ projektas „Kosminis Čiurlionis“, debiutavęs 2016 metų pabaigoje Tarptautiniame M.K.Čiurlionio muzikos festivalyje, susilaukė milžiniško susidomėjimo, todėl „Vaidilos klasikos“ organizatoriai šį projektą pristatys atnaujintą ir papildytą Kornelijaus Jaroševičiaus vaizdo projekcijomis.
Trys puikūs muzikantai: Petras Vyšniauskas (saksofonas), Olegas Molokojedovas (klavišiniai) ir Aleksandra Žvirblytė (fortepijonas) improvizuoja M.K.Čiurlionio ir kitų kompozitorių temomis, kurdami intriguojamas klasikinės ir ritminės muzikos jungtis.
Aliuzijos į M.K.Čiurlionio muziką šiuolaikinėje lietuvių kompozitorių kūryboje nėra naujiena – įvairių didžiojo kūrėjo muzikinių užuominų galima surasti ir Broniaus Kutavičiaus, ir Teisučio Makačino, ir Mindaugo Urbaičio, ir Remigijaus Merkelio, ir daugelio kitų kompozitorių kūryboje, tačiau kiekvienas jų į M.K.Čiurlionį turi savitą požiūrį, pagrįstą jiems būdingais charakteringais muzikiniais komponentais ir jų kūrybinių idėjų išraiška.
Nebūti mačius bent vieno M.K.Čiurlionio paveikslo ar girdėjus žymiausių šio kompozitoriaus kūrinių, tokių kaip simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, arba nuostabių jo preliudų pianistų koncertuose, tiesiog neįmanoma. M.K.Čiurlionio kūrybinis braižas yra itin išraiškingas ir išskirtinis – tiek muzikoje, tiek dailėje.
Pasak menotyrininko profesoriaus Antano Andrijausko, M.K.Čiurlionis savo neįprastais kūriniais tuo metu pralenkė savo laiką ir nubrėžė daug sąlyčio taškų su įvairiomis modernistinio meno kryptimis: „Kaip ir daugelis klasikinio modernizmo atstovų, jis buvo į eksperimentavimą linkęs maksimalistas, kuris nesitenkino pasiektu ir nuolatos ieškojo, drąsiai paneigdamas tai, ką darė vakar.“
Todėl „World music“ projekte „Kosminis Čiurlionis“ netrūks nei eksperimentų, nei improvizacijų, nei kosmizmo idėjų, kurios savitai atsispindėjo universalistinėje menininko pasaulėžiūroje ir tapyboje.
