Tai šokio pasakojimas apie žymios prancūzų dainininkės Edith Piaf (1905-1963) likimą, apsieinantis be žodžių ir biografijos detalių. Visgi iš skirtingus jos gyvenimo etapus atspindinčių etiudų sudėliotas baleto vaizdinys leis suvokti, kaip miniatiūrinė moteris iš žemiausių visuomenės sluoksnių sugebėjo iškilti iki didžios menininkės, savo balsu gebančios jaudinti klausytojus ir prabėgus pusei šimtmečio po jos mirties.
„Nemėgstu, kai viskas skaidru kaip stiklas, kai viskas aišku: buvo taip ir taip, ji veikė tą ir aną, iš čia nuėjo į ten, sutiko pirma jį, paskui – ją. Man mieliau, kai asmenybė šiek tiek skendi rūke. Tai jaudina vaizduotę, skatina įsijausti, atrasti, įsivaizduoti kažką, kas labiau atskleidžia dvasinį, o ne materialųjį pasaulį. Apie jokį žmogų neįmanoma papasakoti vienpusiškai, juolab apie tokio sudėtingo charakterio moterį kaip Piaf. Todėl stengiausi baletu perteikti ne konkrečią asmenybę, o Piaf kaip idėją“, – pasakojo M.Bigonzetti, pirmą kartą šį baletą pastatęs 2010 m. Hanoverio valstybinės operos baleto trupėje.
Choreografas ir kostiumų dailininkas M.Bigonzetti gimė Romoje 1960 m. Kaip menininkas susiformavo gimtojo miesto operos teatre, kuriame mokėsi ir dirbo nuo 1972 iki 1983 m. Vėliau prisijungė prie „Aterballetto“ trupės ir šoko joje dešimt metų. Nuo 1997 m. dar dešimtmetį dirbo tos pačios trupės meno vadovu, tada nusprendė tęsti karjerą kaip laisvai samdomas choreografas.
Pernai M.Bigonzetti pusmetį vadovavo garsiojo Milano „La Scala“ teatro baleto trupei, tačiau rudenį atsistatydino dėl paaštrėjusių sveikatos problemų. Kol kas nėra aišku, ar prieš „Piaf“ premjerą jį patį pamatysime Vilniuje.
Spektaklio repeticijas su LNOBT baleto trupės šokėjais dar sausio mėnesį pradėjo nuolatinė šio choreografo asistentė Macha Daudel. 1997-2007 m., kai M.Bigonzetti vadovavo „Aterballetto“, ji buvo tos pačios trupės solistė, o vėliau dirbo kaip profesionalių trupių kviestinė pedagogė, padėjusi pristatyti M.Bigonzetti kūrinius įvairiuose pasaulio teatruose.
Spektaklyje iš viso dalyvauja 25 šokėjai, tačiau jų kuriami vaidmenys nėra įvardijami kaip konkrečių veikėjų. Visas M.Bigonzetti kūrinys susideda iš skirtingų šokėjų pristatomų miniatiūrų, kurių turinį choreografui padiktavo atskiros E.Piaf gyvenimo situacijos.
„Baletą pradeda maža mergytė. Ji lėtai eina rampos link skabydama rožės žiedlapius ir išbėga jiems krintant. Manau, tai pavykusi scena, nors ji anaiptol nereiškia, kad aš sakau: štai žiūrėkit, čia Edith vaikystėje, arba gal čia jos dukrelė Marcelle... Viskas yra asociacijos, nuotaikos, ne faktai“, – kalba M.Bigonzetti.
Premjeriniai „Piaf“ spektakliai numatyti balandžio 21, 22 ir 29 dienomis. Baleto fonogramoje skambės garsiausios E.Piaf dainos, taip pat Franciso Poulenco ir Dariuso Milhaud kūrinių ištraukos.
