Pianistas buvo dosnus. Pirmoje koncerto dalyje vietoj numatytų aštuonių prancūzų kompozitoriaus impresionisto Claude Debussy preliudų (iš antrojo rinkinio) atliko net devynis, o dalį užbaigė vokiečių kompozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho partita nr. 5 G-dur.
Antroji koncerto dalis publiką praturtino visais 24 lenkų romantiko Frédérico Chopino sukomponuotais preliudais iš op. 28.
Tikriausiai koncerto pavadinimas „Sugrįžimas“ pasirinktas ne veltui. Janas Krzysztofas Broja – vienas ryškiausių Lenkijos pianistų, 1999 metais Vilniuje, tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse laimėjo pirmąją vietą ir beveik po dviejų dešimtmečių, 2017 metų kovo mėnesį jis grįžo į Lietuvos sceną.
Tiek ir tuomet, tiek ir dabar pianistas išsiskyrė savo emocionaliu kūrinių interpretavimo būdu, kuris „Vaidilos klasikos „ organizuojamame sekmadienio koncerte trijų labai skirtingų kompozitorių muziką atskleidė neįprastai.
Pianisto pasirinkta koncerto programa buvo išties įvairi, kūrinių išleidimo datos istorijoje išsidėsto beveik dviejų šimtų metų laikotarpyje (J.S.Bach partita nr. 5 G-dur išleidžia 1730 m., F.Chopino preliudus op. 28 1835-1839 metais, o C.Debussy preliudų antrąją knygą 1912-1913 m.).
Tačiau ne visiems Jano Krzysztofo Brojos atliktiems kūriniams šarmo pridėjo pianisto ekspresija. Pianistas portalo lrytas.lt žurnalistams kovo mėnesį duotame interviu pabrėžė: „Stengiuosi kompozitorių įsileisti kaip galima giliau ir kaip galima arčiau su juo susipažinti, o tuomet publikai pateikiu mūsų bendrą kūrybinį darbą.“ Gal ir buvo galima tai pajusti klausant modernisto C.Debussy preliudų, tačiau mano manymu F.Chopino muzika buvo interpretuota labai nutolus nuo kompozitoriaus charakterio.
F.Chopinas – romantizmo epochos kompozitorius, garsėjęs kuklumu, jo kūriniai pasižymi intymumu, asmeniškumu, priešingai nei koncerte skambėjusi muzika, F.Chopin kompozicijos turėtų būti santūrios bei subtilios.
Koncerte pianisto ekspresija nustelbė muziką. Jano Krzysztofo Brojos meistriškumas užgožė subtilius lenkų kompozitoriaus preliudus. Pianisto interpretacija aukštyn kojom apvertė kompozitoriaus idėją, tikėjimą, kad paprastumas yra didžiausia siekiamybė, kad būtent jis suteikia vertę („Simplicity is the final achievement. After one has played a vast quantity of notes and more notes, it is simplicity that emerges as the crowning reward of art.“ – Frederic Chopin).
