Pirmoji vieta ir 10 000 eurų prizas atiteko japonei Yuri Arai, antroji vieta ir 5000 eurų prizas – ukrainiečiui Dmytro Udovyčenko, trečioji vieta ir 2000 eurų premija – japonui Rennosukei Fukudai. Diplomus pelnė japonų smuikininkė Mayu Ozeki ir Maskvos konservatorijos aspirantas Stepanas Starikovas.
Pirmą kartą šio konkurso istorijoje nugalėtojai įteikta ir skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurta griežiančio J.Heifetzo statulėlė. Šį prizą įsteigė Lietuvos žydų bendruomenė.
„Norime, kad konkurso nugalėtojai visada prisimintų, jog J.Heifetzas buvo vilnietis“, – pabrėžė prizą teikdamas profesorius Leonidas Melnikas.
Anot jo, šios statulėlės šlovė nuo šiol priklausys nuo jos savininkų. „Visi žinome „Oskaro“ apdovanojimą. Jis ypatingas ne dėl statulėlės, o dėl savo prestižo - ypatingi yra jį pelnę menininkai. Taip pat ir J.Heifetzo statulėlės šlovę skleis pasaulyje jos laimėtojai smuikininkai“.
Y.Arai atiteko ir specialusis Nacinalinės filharmonijos prizas, taigi smuikininkę greitai vėl išgirsime šioje scenoje. D.Udovyčenko koncertiniais prizais apdovanojo Kauno filharmonija, Klaipėdos koncertų salė, organizacija „Naujoji muzikų karta“ bei Europos jaunimo muzikos konkursų sąjunga (EMCY). R.Fukuda taip pat gavo EMCY prizą.
Iš šešių konkurse dalyvavusių lietuvių į finalą iškopė vienintelis Bernardas Petrauskas. Jis pelnė dvi „Menų turo“ įsteigtas premijas, tarp jų – Publikos simpatijų prizą. Smuikininkė Julija Ivanovaitė apdovanota už geriausią J.Heifetzo transkripcijos interpretaciją.
„Patys įstūmėme save į sunkią padėtį, prisikvietę stiprių konkurentų – konkurso kartelė iškelta taip aukštai, kad lietuviams tenka labai pasitempti. Girdėjome daug nuostabių atlikėjų – net stebina, kaip tobulai jaunimas šiandien valdo instrumentą. Žiuri buvo tikrai sunku išrinkti geriausius: drąsiai būtume sudarę dar vieną lyderių šešetuką“, – pasakojo J.Heifetzo konkurso iniciatorius ir ilgametis žiuri narys profesorius Petras Radzevičius.
Tačiau dėl nugalėtojos žiuri neabejojo – Y.Arai žiuri nariai išrinko vienbalsiai. „Ji tikrai nusipelnė pirmosios vietos. Tai labai stabili, valinga, pranokusi temperamentu savo tautiečius smuikininkė“, – teigė P.Radzevičius.
Šiemet Japonija buvo gausiausiai konkurse atstovauta šalis – po atrankos iš įrašų varžėsi net aštuoni japonų smuikininkai. Įdomu, kad lydere tapusi Y.Arai studijuoja ne Europoje, o Tokijo menų universitete.
Muzika įveikia visus nuotolius ir barjerus – tai savo kalboje pabrėžė ir Japonijos ambasadorius Lietuvoje, jo ekscelencija ponas Toyoei Shigeeda. Tad ar verta stebėtis, kad privalomą lietuvišką kūrinį – specialiai šiam konkursui kompozitorės Zitos Bružaitės sukurtą pjesę smuikui solo „Canzona“ – geriausiai pagriežė japonė Ririko Noborisaka. Jai įteiktas Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo specialusis prizas.
„Pasaulis tapo globalus – šiandien viskas girdima ir matoma. Džiaugiuosi, kad J.Heifetzo konkursas mus skatina eiti pirmyn ir žiūrėti į priekį. Pradžia buvo labai sunki, bet šiandien turime visais atžvilgiais aukšto lygio renginį – vieną ryškiausių konkursų Europoje. Už tai reikia dėkoti puikiems organizatoriams – „Natų knygynui“. Didelis indėlis į šio konkurso raidą – ir profesoriaus Jurgio Dvariono“, – dėstė P.Radzevičius.
Tačiau turbūt nebūtų abejojančių, jog pagrindinis šio konkurso klestėjimo laidas – du vardai: J.Heifetzas ir Gidonas Kremeris, vadovaujantis žiuri nuo 2001-ųjų. Smuiko legenda G.Kremeris po finalinio maratono buvo toks išsekęs, kad pabaigos iškilmėse nepasakė nė žodžio.
