Barokas sunkiai skinasi kelią į šalies operos scenas. Nerengiami pas mus ir senosios muzikos profesionalai. Tačiau prieš trejus metus keli entuziastai įkūrė Vilniuje Baroko operos teatrą (BOT), o gruodį jam buvo suteiktas profesionalaus teatro statusas.
Nuo projekto iki projekto gyvenantis kolektyvas jau spėjo supažindinti publiką su keliais negirdėtais Lietuvoje Antonio Vivaldi ir Georgo Friedricho Händelio kūriniais. Sausio 26-ąją jis pakvies į dar vieną premjerą Lietuvos rusų dramos teatre – rampos šviesą čia išvys G.F.Händelio opera „Semelė“.
Padeda baroko naujokams
„Nuostabu, kad Lietuvoje turime viską, ko reikia mūsų trupei“, – džiaugėsi BOT meno vadovas V.Gerasimovas, garsėjantis unikaliu balsu – sopraninu, kuris aukštesnis negu kontratenoro.
Tikrai yra kuo stebėtis. Juk baroko profesionalai šalyje nerengiami, o šio stiliaus operos – retos viešnios mūsų scenose. Taigi jaunimas, kuriuo remiasi savo projektuose BOT, dažniausiai neturi įgūdžių dainuoti barokinį repertuarą, kuris atlikėjams kelia specifinius reikalavimus.
„Žmonės bijo to, ko nežino, o kai prisiliečia prie baroko muzikos, išdrąsėja. Mes perlaužiame naujokus. Dažnas būtent pas mus įgyja pirmosios patirties dainuoti baroką“, – pasakojo V.Gerasimovas.
Jis pats teatre pastaruoju metu daugiau darbuojasi kaip vokalo konsultantas negu kaip solistas. Ir jaučiasi savo vėžėse. Mat Viktoras išėjo gerą baroko mokyklą Karališkajame muzikos ir dramos koledže Anglijoje.
„Man įdomu perteikti savo patirtį kitiems. Mėgstu ir organizatoriaus darbą“, – aiškino meno vadovas, dar neseniai žavėjęs publiką savo nežemiško grožio balsu barokinėse operose ir koncertuose.
Pasitiki savais solistais
Artėjančioje premjeroje Semelę dainuosianti Lina Dambrauskaitė taip pat netikėjo, kad įveiks įmantrias arijų koloratūras. Tačiau Viktoras neabejojo, kad spalvingo, ištvermingo soprano turėtoja tiesiog sukurta šiai partijai.
Semelę kadaise Anglijoje dainavo Lauryna Bendžiūnaitė, tačiau pasikviesti solistę iš užsienio mėnesiui iš BOT išteklių – nerealu.
„Negalime išlaidauti, juolab kad vietos jaunimas labai noriai dalyvauja mūsų projektuose, nors visi apsikrovę daugybe kitų darbų. Manau, juos traukia tai, kad BOT nėra sustabarėjęs teatras, jis kunkuliuoja jaunatviška energija. Mes palaikome vieni kitus, visi esame lygiateisiai, vieningai siekiame geriausio rezultato. Jei steigtume etatinę trupę, turbūt visi perbėgtų pas mus“, – spėjo V.Gerasimovas.
Iki šiol BOT pavykdavo išsiversti ir be kviestinių konsultantų. Anot Viktoro, klasikinis barokas – A.Vivaldi, G.F.Händelis – kiekvieno muzikanto kraujyje. Solisto teigimu, specialistų pagalbos prireiktų, jei pavyktų įgyvendinti seną svajonę imtis prancūzų baroko operų. Jos alsuoja išskirtiniu subtilumu.
Nepretenduoja į autentiką
Turbūt labiausiai BOT steigėjus liūdina tai, kad jų projektai parodomi tik vieną kartą – kartojimui nėra lėšų. O rekvizitas kaupiasi – jau teko išsinuomoti jam konteinerį vietoje sandėlio. Savo patalpų teatras neturi ir apie jas net nedrįsta svajoti. Teatralai džiaugiasi jau ir tuo, kad naujasis statusas leis jiems pigiau nuomotis sales.
V.Gerasimovas neslėpė, kad kai kas skeptiškai vertina baroko trupės veiklą, mat ji nepretenduoja į autentišką baroką. Dirigento Manto Jauniškio vadovaujamame BOT orkestre griežia profesionalai moderniais instrumentais, dalis orkestrantų nuolat keičiasi.
„Verčiamės tuo, ką turime. Tačiau barokas yra mūsų aistra. Galima sakyti, kad teatras gyvuoja jo direktoriaus Lino Kožniausko, M.Jauniškio ir mano kraujo kaina.
Bet kada būtų galima viską lengvai nubraukti. Tik abejoju, ar publika mūsų nepasigestų“, – svarstė Viktoras.
Jo paties unikalaus balso publika jau pasigedo.
Solidžių projektų organizavimas ir stresai privertė solistą pasitraukti iš scenos. Rengiantis pirmajai BOT premjerai 2014-aisiais, kai Valdovų rūmuose skambėjo G.F.Händelio oratorija „Prisikėlimas“, jis bandė suderinti organizatoriaus ir dainininko darbus, bet krūvis pasirodė per didelis.
„Neketinu užsisėdėti: negaliu nedainuoti. Tikrai grįšiu prie savo senojo amplua“, – tikino V.Gerasimovas. Galbūt tai įvyks BOT rudens premjeroje – G.F.Händelio operoje „Acis ir Galatėja“?
Įkūnys žmonių ir dievų meilės dramą
Praėjusį mėnesį LDK Valdovų rūmuose Baroko operos teatras pristatė niekada negirdėtos Lietuvoje A.Vivaldi operos „Ištikimoji nimfa“ koncertinę versiją.
Naujoji premjera – G.F. Händelio „Semelė“ -- bus scenininis pastatymas. Jo režisierius – V. Malinauskas, scenografė – K.Kasparavičienė, choreografė – E.Vizbaraitė, kostiumų dizainerė – J.Rimkutė.
Opera pasakoja apie Tėbų karaliaus Kadmio dukterį Semelę, kuri išsižada princo dėl meilės dievui Jupiteriui. Šis pagrobia princesę ir apgyvendina ją dievų pilyje.
Semelės istorija XVIII amžiuje buvo gana populiari, ypač ją mėgo prancūzų kompozitoriai. G.F. Händelis ją pakylėjo į tikrąsias muzikos meno aukštumas. Jis vadino savo kūrinį „opera oratorijos maniera“.
Semelę spektaklyje įkūnys L.Dambrauskaitė, Jupiterį – A.Bartkus, jo žmoną Junoną – V.Mikštaitė. Kitus vaidmenis atliks A.Bagdonavičius, R.Vosyliūtė, A.Pilibavičiūtė, T.Girininkas ir E.Davidovičius.
Dainuos Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika'' (vadovas V.Augustinas), grieš Baroko operos teatro orkestras. Spektaklį diriguos M.Jauniškis.
Opera Lietuvoje skambės pirmą kartą.
