Aktoriai paklaus: „Ar priglobtum mane, ar priglobčiau tave, ar priglobčiau save?“

„Perskaičius antikinę Aischilo tragediją „Maldautojos“ ištiko lengvas šokas, kad jau prieš tiek daug metų žmonės gyveno lygiai tomis pačiomis problemomis, kokiomis gyvename mes. „Maldautojų“ tekstas net per akivaizdžiai tinka šiandienai. Todėl norėjosi dar labiau sumaišyti kortas, dar daugiau plėstis ne į siužetą, bet į temą. Nes jeigu nebūtų dabarties konteksto, pjesė neturėtų savo krūvio. Taigi bandome per antikinį siužetą, netiesiogiai, įterpdami dokumentinių tekstų, kalbėti apie žmogų ir meilę. Žmogų – vargstantį, kenčiantį, kitokį“, – sakė režisierius.   Dramaturgas Andrius Jevsejevas norėjo išplėsti kūrinio kontekstą, paieškoti universalumo. Statant spektaklį šiandien aktualia tema yra pavojus, kad po keleto metų, pabėgėlių problemai išsisprendus, tema taps neaktuali. Kūrėjams norėjosi, kad spektaklis išliktų aktualus net ir pasibaigus pabėgėlių krizei: “Galima gilintis į tai, kas vyksta ten, iš kur bėga moterys, arba kalbėti apie tai, kas vyksta už miesto sienos, į kurį bėgama. Aš nusprendžiau susitelkti į tai, kas vyksta už miesto sienų – pas mus. Bandėme derinti skirtingus dalykus (antiką ir šiuolaikinius laikus), ieškoti naujų cheminių reakcijų tarp scenų ir, tikiuosi, jos įvyks.“   Kuriant „Europiečius“ su aktoriais ir kūrybine grupe bendravo ir Vytauto didžiojo universiteto dėstytojas, Regionistikos katedros profesorius, islamo tyrinėtojas, religijotyrininkas Egdūnas Račius. Jis dalijosi žiniomis apie Vidurio Rytų kultūrą, pabėgėlių krizės priežastis.

Vieną Danajo dukterų vaidinanti aktorė Elžbieta Latėnaitė sakė, kad susitikimuose su profesoriumi aktoriai sužinojo daug ne „antraštinių“ dalykų: apie Vidurio Rytuose gyvenančių žmonių gyvenimą, religiją, buitį. Didžiausias fobijų ir neapykantos priešas yra informacija, kurią spektaklio kūrėjai ir pabandė suvokti ir integruoti į mitą, mitą į šiandieną, šiandieną į amžinybę. „Kurdami savo vaidmenis žiūrėjome dokumentinius filmus, įvairią dokumentinę medžiagą, klausėmės bričių grupės „Savages“, Afganistane slaptai muzikavusių moterų, kurios buvo įkūrusios grupę ir grodavo po burkomis. Internete radome jų dainą „Blue burka“, kuri skambės ir mūsų spektaklyje.

„Nesitikėjome, kad taip toli nueisime – statėme spektaklį, o turime ruoštis ir gyvos muzikos koncertui“, – sakė aktorės. Jos lietuviškai atliks ir kūrinį „Would You Harbor Me“, kuris talpina svarbiausią spektaklio mintį: „Ar priglobtum mane, ar priglobčiau tave, ar priglobčiau save.“   „Sėmėmės įkvėpimo iš skirtingai kenčiančių, kovojančių, nepatenkintų esama padėtimi moterų, o gal patenkintų, bet prispaustų. Kalbėdami apie kitų išgyvenamas situacijas, galima pasitikrinti ir savo ribas, savo jautrumą: „Ar priimčiau, ar priglobčiau kitokį, labai kitokį?“ – mintimis prieš premjerą dalijosi E.Latėnaitė.

Vieną pagrindinių – karaliaus Pelasgo – vaidmenį spektaklyje kuriantis aktorius Daumantas Ciunis sakė, kad repetuodamas jis labiau pradėjo suprasti dabartinius Europos vadovus, kuriems reikia priimti sprendimus, atlaikyti spaudimą ir įtakas: “Jiems reikia balansuoti tarp skirtingų interesų ir kartais atrodo, kad nuo problemos lengviau pabėgti nei imtis ją spręsti, kaip ir elgiasi mano kuriamas personažas Pelasgas. Jis bijo prisiimti atsakomybę, jam lengviau permesti ją kitiems. Aš asmeniškai nesu tikras, ar tai geriausias sprendimas.“   „Europiečių“ scenografijos inspiracija Vilniaus mažajame teatre debiutuojančiai Godai Palekaitei tapo atsitiktinai pamatyta karo Rytų Ukrainoje nuniokoto baseino nuotrauka.

„Ieškojau ko nors monumentalaus, atliepiančio antikinės tragedijos charakterį, antra vertus – ko nors realistiško ir labai konkretaus, kad šiuolaikinės problemos nepaversčiau teatrine metafora. Mano scenografijos ir kostiumų pagrindinė intencija buvo sukurti ką nors ne metaforiška, ne simboliška, nelabai teatrališka, o tai, kas žiūrovą trikdo ir neleidžiančio jam šiame spektaklyje užmigti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G.Palekaitė, kuri su P.Ignatavičiumi kuria jau trečią spektaklį. Už „Kovą“ pagal Franzo Kafkos tekstus tiek G.Palekaitė, tiek režisierius buvo nominuoti Auksiniam scenos kryžiui. Vėliau jie kartu kūrė spektaklį pagal Eugene'o O‘Neillo „Meilė po guobomis“ (2015 m.).