Renesanso epocha šių dienų kontekste
Nors kūrinio veiksmas vyksta XV a. intrigų ir konfliktų draskomoje Florencijoje, pasak režisieriaus J.Vaitkaus, idėjos aktualios ir šiandienos Lietuvai.
„Ši pjesė yra apie liberalizmo krizę, kuri beatodairiškai sunaikina tikrąsias žmogaus vertybes. Prisidengiame žinojimo kauke, aukščiau visko iškeliame išsilavinimo būtinumą, tačiau visa tai bergždžias reikalas, jei negauname atgaivos dvasiai ir nesuvokiame, kad žmogus – ne gyvulys ar daržovė, o paslaptis. Nebėra ribos, kuri nubrėžtų aiškią liniją tarp malonumų patenkinimo ir dvasinės pilnatvės. Su tuo galiu kovoti tik teatro kalba, tai mano vienintelis ginklas“,– apie pjesėje atsispindinčius visuomenės skaudulius kalbėjo režisierius.
Th.Manno kūrinys „Fjorenca“ parašytas prieš daugiau nei 100 metų. Scenografiją ir kostiumus kūrusi dailininkė Renata Valčik neslėpė, kad Renesanso amžių perteikti šių dienų kontekste buvo nelengva užduotis: „Džiaugiuosi, kad išdrįsome pasirinkti šiuolaikinį kontekstą, nors buvo sunkiau įstatyti tam tikrus ženklus ir detales į šių dienų rėmus. Bet aš manau, kad priėmėme tinkamą sprendimą. Tikimės, kad mūsų žinutė taip būdu greičiau ir tikslingiau pasieks žiūrovą.“
Pagrindiniai herojai – nesutaikomos priešingybės
Rašytojas Th.Mannas savo kūrinyje perteikė dviejų istorinių asmenybių – Florencijos miesto valdovo Lorenzo de' Medici ir San Marko vienuolyno vyresniojo Girolamo Savonarolos konfrontaciją. Kova tarp Girolamo ir Lorenzo funkcionuoja kaip aliuzija į dabartinę pragaištingą bedievystę, moralės ir tikėjimo žmogumi trūkumą.
Vieną pagrindinių veikėjų įkūnysiantis Liubomiras Laucevičius dalijosi mintimis apie savo personažą. „L.Medici meno suvokimas sutampa su daugumos šiuolaikinių kūrėjų požiūriu į kūrybą. G.Savonarolos jautrumas menui, žvelgiant iš Lorenzo pozicijos, yra gerokai siauresnis. Todėl čia yra labiau ne asmenybių susikirtimas, o jų požiūrio į tą patį grožio suvokimą išsiskyrimas.“
Pristatydamas savo kuriamą personažą – priorą G.Savonarolą, aktorius Egidijus Stancikas prisiminė ilgą herojų analizės kelią: „Iš pradžių atrodė, kad yra dviejų išgrynintų ideologijų – estetikos, grožio bei dvasinės askezės priešprieša, tačiau
po ilgų diskusijų su režisieriumi ir repeticijų, priėjome prie išvados, kad žmoguje viskas maišosi – jis yra Dievo ir šėtono kovos laukas. Th.Manno pjesėje G.Savonarolos paveikslas piešiamas tamsiomis spalvomis. Vaikystėje labai įskaudintas, kartu su kompleksais užauginęs neapykantą ir keršto troškimą, G.Savonarola užtikrintai tiki savo idėjomis. Biografijoje Th.Mannas mini, kad pjesėje įkūnijo savo ir brolio nesutarimus, tačiau čia galima įžvelgti ir paralelę su Hitlerio ir Stalino valdymo – prisidengdami kilniomis idėjomis jie sukūrė naikinimo ideologiją.“
Svarbus vaidmuo dramoje tenka ir vienintelei herojei – Lorenzo meilužei Fjorei, kuri, atstūmusi G.Savonarolą, vėliau atsidavusi į galingojo Medici glėbį, šiuos vyrus išprovokuoja susitikti.
„Fjorė – spalvinga asmenybė. Ji – išsilavinusi, išdidi, mėgsta būti valdžioje arba šalia vyrų, kurie turi valdžią, jai patinka kontroliuoti situaciją, bet sykiu ji aistringa, mylinti gyvenimą moteris. Būdama visąlaik dėmesio centre, ji tampa Florencijos simboliu. Didelis iššūkis kurti tokį vaidmenį“, – atviravo Fjorę įkūnysianti aktorė Martyna Gedvilaitė.
Fjorės vaidmenį taip pat atlieka aktorė Ugnė Žirgulė, G.Savonarolą įkūnija ir Vaidas Maršalka. Spektaklyje taip pat vaidina Agnieška Ravdo, Ridas Žirgulis, Sigitas Šidlauskas, Marius Meilūnas, Tomas Erbrėderis, Edgaras Žemaitis, Saulius Čiučelis, Valerijus Kazlauskas, Gintautas Bejeris, Andrius Mockus, Artūras Sužiedėlis. Režisieriaus asistentas – Ainis Storpirštis.
Spektaklio Fjorenca“ premjera. Gruodžio 8, 9 ir 17 d. Nacionalinis Kauno dramos teatras.
