Pagrindinį stambaus pramonininko Alfredo Trapso vaidmenį šioje operoje kuriantis bosas Tadas Girininkas pabrėžia, kad stipri kūrybinė komanda – didelė pagalba ruošiant sudėtingą kūrinį. Kontraversišką psichologinį charakterį kuriantis solistas neabejoja, kad operos „Žaidimas“ tema itin aktuali šių laikų žmogui, kai simuliuojama realybė nejučiomis virsta pavojinga tikrove.
Solistui baisu nebuvo
Gavęs pasiūlymą J. Juzeliūno operoje „Žaidimas“ atlikti pagrindinį vaidmenį, T.Girininkas ilgai nedvejojo: „Ne kiekvienais metais pasitaiko tokių renginių. Aš esu dainavęs nemažai šiuolaikinių kompozitorių muzikos, todėl šiuolaikinė muzika man nėra naujovė. Su J.Juzeliūno muzika, taip pat ir su šiuo kūriniu, buvau susipažinęs jau anksčiau, todėl baisu nebuvo – ėmiausi šio darbo ir žinojau, kad jį padarysiu“, – sakė žinomas solistas.
Atlikėjo teigimu, J. Juzeliūno kūrinys neabejotinai užima svarbią vietą lietuvių klasikinės muzikos kontekste. „Nėra daug lietuvių kompozitorių operinės kūrybos, tad aš iš tiesų pasigendu tokių kūrinių. Po pirmos orkestrinės repeticijos buvo aišku, kad tai tikrai labai gražus kūrinys. Todėl gaila, kad jis bus atliekamas tik vieną kartą. Manau, taip neturėtų būti – žmonės turėtų būti šviečiami, kad ir lietuviai kompozitoriai yra parašę išties geros muzikos“, – kalbėjo solistas.
Kūrinys kelia iššūkių
Paprašytas prisiminti pasiruošimo pradžią, T. Girininkas sakė, kad lengva nebuvo – paaiškėjo, kad kūrinys yra sunkesnis, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Kai pradėjau tyrinėti savo partiją, pagalvojau: „O, Dieve... ką aš padariau... Čia tai bus darbo!“, – neslėpė operos solistas. – Paprastai, kai paimi klasikinės muzikos klavyrą, viskas būna daugmaž aišku. Tačiau tada suabejojau, ar pavyks tai išmokti. Labai daug dirbome, ir tai pavyko maždaug per mėnesį“, – džiaugėsi T. Girininkas.
Jo teigimu, sudėtingas operos muzikinis audinys priverčia būti itin dėmesingą. „J. Juzeliūno operoje galima išgirsti daug lietuvių liaudies melodijų, sinkopių. Būtent sinkopuotas ritmas ir sukelia daugiausiai sunkumų. Žingsnis šiek tiek kitur, ir tu jau gali visiškai išsiskirti su orkestru. Todėl nėra lengva – reikia nuolat save sekti“, – kalbėjo solistas.
Vis dėlto intensyvų darbą rengiant Trapso vaidmenį dainininkui lengvina patikima kūrybinė komanda. „Maestro G. Rinkevičius moka taip visus surinkti, kad nepabijosi sudėtingo kūrinio – visi bus savo vietose. Žinau, kad bet kurioje situacijoje jis padarys viską, ko reikia. Šiame kūrinyje – taip pat“, – negailėjo gerų žodžių Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovui ir vyr. dirigentui T. Girininkas. Atlikėjas džiaugėsi ir savo kolegomis solistais: „Visa komanda dirba puikiai – juo labiau, kad šį kūrinį jie yra dainavę ir prieš 10 metų“.
Siužetas aktualus ir šiandien
Operoje „Žaidimas“ T. Girininkas kuria itin prieštaringą personažą. Iš pažiūros sėkmingą karjerą padaręs verslininkas Alfredas Trapsas kelyje papuola į avariją ir nusprendžia ieškoti nakvynės nedideliame provincijos miestelyje. Čia jį priglausti sutinka senas teisėjas, kuris namuose su dar trimis į pensiją išėjusiais teisininkais žaidžia teismo procesus.
Kad būtų smagiau, A. Trapsas pasisiūlo tapti „kaltinamuoju“. Tačiau netikėtai visai kompanijai žaidimas virsta pavojinga tikrove – simuliuojamas „teismo procesas“ netrunka įtraukti pagrindinį herojų į skaudžią akistatą su savimi.
„Kai pradėjau nagrinėti operos libretą, siužetas pasirodė labai įdomus, – pasakojo T. Girininkas. – A. Trapsas taip pasineria į žaidimą ir juo taip įtiki, kad galų gale įvykdo juokais jam paskirtą mirties nuosprendį – nusižudo. O juk čia viso labo buvo tik žaidimas – jie visi kvatojosi, gėrė, valgė kepsnius ir linksmai leido laiką.
Tačiau vėliau, vis daugiau ir daugiau gilinantis į tekstą, supratau, kad jis iš tikrųjų galėjo taip pasielgti. Juk gyvenime irgi būna panašių situacijų, kai žmonės patys to nesuprasdami atlieka tam tikrus vaidmenis – kažkuo taip įtiki, kad nesuvokia dalyvaujantys savotiškame žaidime“, – svarstė T. Girininkas.
Geriausias poilsis – šeima
Nors ruošiant pastatymą repeticijų grafikas išties intensyvus, o ir kitų darbų netrūksta, T. Girininkas turi kur pailsėti. „Namie, su šeima – mano geriausias poilsis. Būna, dirbi, dirbi ir taip pavargsti, kad jau nieko nebegali, o grįžti namo ir, atrodo, atsigauni. Ryte išeini vėl pilnas jėgų. Mūsų namai – šalia Vilniaus, ten ir gamtos daugiau: grynas oras, pasivaikščiojimai. Aišku, du maži vaikai reikalauja dėmesio, bet nesvarbu, ar tie vaikai triukšmauja, ar juos paauklėti šiek tiek reikia – namai yra namai, juose pasikrauni geros energijos. Po to ir darbas visai kitoks“, – pasakojo solistas.
Paklaustas, ar prieš svarbius pasirodymus nesinori ramybės, atlikėjas tikino, kad tam puikiai tinka ir trumpos pauzės. „Gali užtekti ir 5–10 minučių susikaupimo prieš repeticiją. Prieš spektaklį būna dar ilgesnis laikas. Nesvarbu, kad tave grimuoja, dažo, tvarko plaukus – gali atsijungti ir viską apmąstyti, pergalvoti. Netgi po grimo lieka kažkiek laiko iki spektaklio, kai galima ramiai atsisėdus susidėlioti visą eigą, pergalvoti vaidmenį ir muzikinę dalį“, – pasakojo garsus bosas.
J. Juzeliūno opera „Žaidimas“ – gruodžio 10 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Režisierius Nerijus Petrokas. Bilietus galite įsigyti „Tiketoje“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasose.
