Tai buvo nepaprasto likimo asmenybė. J.Andrejevas užaugo Kauno operetės primarijaus Rostislavo Andrejevo šeimoje, sukaupė didžiulę atlikėjo ir pedagogo patirtį, kuria dalijosi ne tik Lietuvoje, bet ir dirbdamas užsienyje, vadovavo svarbioms kultūros institucijoms. Jo kūriniai tapo ne vieno žinomo pianisto repertuaro puošmena.
„Po jo paskaitų išlėkdavome tarsi ant sparnų... Įkvėpėjas, vienas nuostabiausių Žmonių, kuriuos yra tekę sutikti. Po pirmosios muzikinės pažinties su profesoriumi Juliumi Andrejevu prieš dvidešimt metų Palangoje tos žibančios ir guvios jo akys, velniškai žavinga charizma, įkvepiantys, pamokantys, bet jautrūs žodžiai įtraukė į begalinį muzikos aromatų pasaulį. Ir nebepaleido. Vėliau, kai erdvios koncertų salės mūsų repeticijų metu prisipildydavo muzikos, jo iškalbinga tyla, nekantrus žiebtuvėlio spragtelėjimas ir tas cigaretės dūmo kvapas susimaišydavo su muzika virpančiu oru... To reikšmę žino tik laimingieji, galėję tai patirti“.
„Jo paskaitos niekada nebūdavo tik paskaitos. Energija, sąmojis, aštrus protas ir platūs kontekstai. Atrodydavo, kad jis kvėpuoja muzika, bet visada greta rimčiausių kalbų netikėtai žybteldavo skanaus humoro kibirkštis. Ačiū Jums už viską, Mokytojau“.
„Ačiū Jums už draugystę, žinias, muziką, šilumą, palaikymą ir humorą. Ačiū už „Lemtį“. Niekada nepamiršiu mūsų susitikimų ir darbo kartu“.
Tokiais žodžiais su savo Mokytoju Juliumi Andrejevu interneto platybėse atsisveikina jo mokiniai.
J.Andrejevas (g. 1942 m. sausio 7 d. Kaune) Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA) baigė Aldonos Dvarionienės fortepijono (1965 m.) ir Eduardo Balsio kompozicijos (1971 m.) klases. 1964-2011 m. su pertraukomis dėstė Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje, nuo 1965 m. (su pertrauka 1991-1998 m.) dirbo LMTA (nuo 1989 m. – docentas, nuo 2010 m. – profesorius).
1974-1982 m. J.Andrejevas buvo ansamblio „Musica humana“ klavesinininkas ir pianistas, 1984-1989 m. ėjo Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) valdybos sekretoriaus, 1989-1991 m. – LKS pirmininko pareigas. Nuo 1991 iki 1998 m. kompozitorius gyveno Ispanijoje, dėstė Vigo privačioje konservatorijoje „Mayeusis“, vadovavo fortepijono skyriui, buvo direktoriaus pavaduotojas, nuo 1996 m. – profesorius.
1999-2001 metais J.Andrejevas užėmė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus postą.
Velionis buvo vienas B.Dvariono jaunųjų pianistų ir stygininkų konkurso, rengiamo nuo 1974 m., iniciatorių. Kaip atlikėjas jis koncertavo buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje bei Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Izraelyje.
J.Andrejevas paliko įvairių žanrų kūrinių, tarp jų - operą „Liūdna pasaka“, Fortepijoninį ir Smuiko koncertus, misteriją “Canto segundo“ sopranui, klarnetui, altui ir fortepijonui, ciklus chorui „Strazdas“ bei „Feniksas“, Duo smuikui ir altui, Koncertą fortepijonui ir styginių ansambliui „Negrįžtančiam paukščiui“, miniatiūrų fortepijonui, smuikui, violončelei, kūrė muziką vaikams, teatrui ir kino filmams.
Kompozitoriaus kūriniai skambėjo tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Vokietijoje, Izraelyje, Japonijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Suomijoje, JAV, Rusijoje.
J.Andrejevo parengti mokiniai ir studentai yra pelnę tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatų vardus. Profesorius nuolat buvo kviečiamas dalyvauti tarptautinių konkursų žiuri nariu, yra vedęs meistriškumo pamokas Ispanijoje, Portugalijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje.
1987 m. J.Andrejevui buvo suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, 2000 m. jis apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2012 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo namuose (Olandų g. 22). Lankymas trečiadienį, lapkričio 30 d., 10-22 val. ir ketvirtadienį, gruodžio 1 d., 10-12 val. Urna išnešama ketvirtadienį, gruodžio 1 d., 12 val. Laidojimas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
