Didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos forumas „Gaida“ rytoj pakvies į vieną svarbiausių šių metų koncertų. Vilniaus Kongresų rūmuose grieš bene žymiausias pasaulyje styginių kvartetas „Kronos“.
Įspūdingoje šio ansamblio apdovanojimų kolekcijoje yra ne tik „Grammy“, bet ir daugybė kitų apdovanojimų.
„Kronos“ pasirodymas taps savotiška JAV žvaigždės Philipo Glasso autorinio vakaro įžanga. Mat minimalizmo klasikas kone visą savo muziką styginių kvartetui parašė būtent šiam ansambliui, o rytoj svečiai grieš ir šio kompozitoriaus naujausią kvartetą. Pats Ph.Glassas į Kongresų rūmų sceną kils lapkričio 10-ąją.
„Kronos“ koncerto išvakarėse „Lietuvos rytas“ pakalbino prieš kelionę į Vilnių Islandijoje gastroliavusio ansamblio įkūrėją D.Harringtoną.
– Kultinių Amerikos kompozitorių muzika tapo „Kronos“ tramplinu į šlovę. Kaip su jais susidraugavote?
– Natūralu groti muziką žmonių, gyvenančių šalia. Kai 1973 m. susibūrėme Siatle, pradėjome savo kelią nuo Siatlo kompozitorių muzikos, o vėliau ėmėmės ir kitų amerikiečių, po to – europiečių, azijiečių, pietų amerikiečių, australų.
Mes esame atlikę ir Baltijos kompozitorių – latvių bei estų – muzikos, tik lietuvių dar negrojome.
– Esate turbūt populiariausias styginių kvartetas pasaulyje. Ar dėl to nepasibodėjote groti populiariosios ir roko muzikos? O gal esate jos aistruoliai?
– Aš visada norėjau perteikti publikai kuo įvairesnius muzikos pojūčius, be jokių ribų ir barjerų. Juk niekada nežinai, kur išgirsi ką nors fantastiška.
– Tačiau klasikos jūs juk negrojate, ar ne?
– Mūsų darbas būtų neįsivaizduojamas be Franzo Schuberto, Ludwigo van Beethoveno, Josepho Haydno. Mes grojame jų įkvėptą muziką, bet norime atrasti savo didžius kūrinius ir kompozitorius. Gal šių dienų Schubertas gyvena kur nors San Fransiske?
– Dėl to sumanėte 1,5 mln. dolerių biudžeto projektą „Fifty for the Future“ („Penkiasdešimt ateičiai“), kuris papildys kvartetų repertuarą net pusšimčiu naujų kūrinių?
– Tai jaudinamas „Kronos“ gyvenimo etapas. Dabar daug ką atrandame – nemažai laiko praleidžiu studijuodamas nežinomų autorių kūrybą, skirtą „Kronos“.
Labai svarbu ir tai, kad šių kūrinių natos, įrašai, mokomoji vaizdo medžiaga gula į internetą – jaunimas gali visa tai parsisiųsti. Tai pagyvins kvartetų gyvenimą.
Anksčiau informacija apie „Kronos“ darbą buvo sunkiai pasiekiama – „Fifty for the Future“ išsprendė problemą. Kai projektą baigsime, atsiskleis visa stulbinamų šio žanro galimybių mozaika. Ir ji bus prieinama kiekvienam žmogui.
– Jau porą kartų lankėtės Lietuvoje. Ar spėjote susipažinti su mūsų muzikos pasauliu?
– Žinau, kad turite turtingą muzikinę kultūrą, daug gerų styginių kvartetų, daug kompozitorių. Tikiuosi, jie ateis į mūsų koncertą. Tačiau kol kas tai naujas mums pasaulis. Todėl laukiu susitikimo su lietuviais. Pažinčiai su muzikais ir Vilniumi turėsime visą pirmadienį.
– Jūsų koncertai įspūdingi ne tik dėl spalvingo šiuolaikinio repertuaro, bet ir dėl šou elementų – šviesos efektų, sustiprinto garso. Ar daug žmonių jus lydi kelionėse?
– Šiame ture keliaujame septyniese. Tačiau mūsų koncertų formatas tampa vis sudėtingesnis. Be to, niekada nekartojame programų. Pavyzdžiui, šioms Europos gastrolėms parengėme aštuonias.
Mes esame įpratę sunkiai dirbti, net nesinori pertraukų. Muzikos pasaulyje yra ką veikti, apie ką galvoti ir kur tobulėti kiekvieną dieną.
„Kronos“ kvartetui niekada nebuvo lengva. Tačiau dabar esame labai laimingi: išsiugdėme išties stiprų muzikos pojūtį – kartu mums groti yra nuostabu. Griežiant kvartete labai svarbu tinkamai pasirinkti partnerius. Mums tai pavyko.
– Ar galėjote įsivaizduoti, kad muzika jus sujungs daugybei metų?
– Man atrodo, kad viskas truko labai trumpai – tie metai prabėgo lyg mirksnis.
Pakeitė požiūrį į klasikinį kvartetą
„Kronos“ kvartetas daugiau kaip 40 metų žavi ne tik klasikos, bet ir roko, elektroninės muzikos, džiazo, „world music“ mėgėjus. Populiarumu jam negali prilygti joks kitas styginių kvartetas pasaulyje.
Ansamblį 1973 m. įkūrė jo smuikininkas D.Harringtonas būtent originaliai skleisti naujausią muziką.
Grupė griežia ne tik modernų akademinį repertuarą, bet ir neklasikinių žanrų kompozicijas, naudoja koncertuose elektroniką ir garso stiprinimo aparatūrą. „Kronos“ pirmasis ėmė rengti pasirodymus su tokia pat aistra ir taip pat neformaliai kaip roko ar džiazo grupės.
Kvartetui išgarsėti milžiniškos įtakos turėjo kultiniai JAV kompozitoriai minimalistai Ph.Glassas, S.Reichas ir T.Riley, pirmieji nutiesę tiltus tarp klasikinės, šiuolaikinės ir populiariosios muzikos. Daug jų kūrinių yra dedikuoti būtent šiam kolektyvui, jo pirmą kartą atlikti ir įrašyti į albumus.
Ansamblis yra užsakęs daugiau kaip 850 naujų kūrinių ir aranžuočių įvairiems kompozitoriams.
„Kronos“ surengė pasirodymų su tokiomis žvaigždėmis kaip D.Bowie, T.Waitsas, P.McCartney, N.Furtado, L.Anderson. Jis kasmet gastrolėse praleidžia penkis mėnesius.
Grupė įrašė albumų su kinų pipos virtuoze Wu Man, Bolivudo „balsu“ A.Bhosle, rumunų čigonų ansambliu „Taraf de Haidouks“ ir daugeliu kitų egzotiškų atlikėjų.
„Kronos“ kvartetas pats ieško naujų įdomių vardų. Pernai jis sumanė projektą „Fifty for the Future“ („Penkiasdešimt ateičiai“), numatantį per penkerius metus užsakyti 50 naujų kūrinių 25 moterims ir 25 vyrams kompozitoriams iš įvairių pasaulio šalių.
Koncerte Vilniuje skambės du šio projekto kūriniai – Kanados čiabuvės, inuitų gerklinio dainavimo atlikėjos T.Tagaq bei airių ir škotų kilmės kompozitoriaus G.Knoxo.
