Publika šaukė iš ekstazės ne tik po kulminacinių artistės arijų iš G.Puccini „Manon Lesko“ ir „Madam Baterflai“, bet dar labiau – po italo Sesto Quatrini diriguojamo LNOBT orkestro diversimentų, kurie lyg gaivūs gūsiai įsiverždavo tarp solistės niūrių monologų.
Gana neįprasta buvo klausytis spindinčio jaunyste, grožiu ir apdarais soprano, liejančio vien liūdesį, maldas ir pesimizmą. Tokią vakaro programą pasirinko K.Opolais.
„Man patinka tragiškos herojės“, – sakė prieš koncertą garsiausiuose pasaulio teatruose dainuojanti 36 metų artistė. Kaip tik tokių moterų galeriją – Dezdemoną, Aidą, Manon Lesko, Čio čio san – ji įkūnijo savo subtiliu vokalu LNOBT scenoje, sulaukdama salės ovacijų. Šviesūs buvo tik bisai – arijos iš G.Puccini „Kregždutės“ ir „Džanio Skikio“.
K.Opolais neslėpė, kad jai kur kas labiau patinka pasirodyti spektakliuose negu koncertuose – ten artistui padeda ir grimas, kostiumai, dekoracijos, partnerių vaidyba. Bet pamatyti, kaip ji perteikia savo herojų dramas be teatrinių aksesuarų, buvo dar įdomiau.
Jų nė nereikėjo, nes scenoje artistei talkino fantastiški partneriai – vulkaniško temperamento ir nepaprasto muzikalumo maestro S.Quatrini, su kuriuos ji susipažino Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre, ir džiaugsmingai jo įnoringam mostui paklusęs LNOBT orkestras.
Dirigentas, atrodė , išsunkė iš orkestro visa, kas buvo įmanoma: pavertė jį įdomia, nenuspėjama būtybe – ir švelnia, ir gaivališka, romantiška ir aistringa, o jo „Bakchanalija“ iš „Samsono ir Dalilos“ praūžė vakare lyg audra.
Šiuo metu JAV ir Vokietijoje gyvenanti K.Opolais po ketverių metų pertraukos grįžo dainuoti į gimtuosius kraštus, o Vilniuje pasirodė pirmą kartą. Dainininkės Baltijos turą organizavo buvusio Latvijos nacionalinės operos vadovo Andrio Žagaro įkurtas Kultūros paramos ir plėtros fondas.
Niekam kitam nepavyko jos pasikviesti koncertams ar spektakliams namo. Kristynė neslėpė vengusi dainuoti Latvijos nacionalinėje operoje po to, kai buvo atstatydintas A.Žagaras. Mat būtent jis padėjo jai subręsti kaip menininkei.
Net dabar, po triumfališkų koncertų Rygoje, Liepojoje ir gimtojoje Rezeknėje, solistė abejoja, ar grįš dainuoti į Latvijos nacionalinę operą. Bet ji pažadėjo tikrai nudžiuginti lietuvių publiką pasirodymu LNOBT spektaklyje.
Kada tai įvyks, nežinia. K.Opolais darbotvarkė suplanuota iki 2022-ųjų. Tačiau vasario mėnesį vėl galėsime ją išvysti kino teatro transliacijoje iš Niujorko „Metropolitan Opera“, kai ten artistė kurs vieną ryškiausių savo vaidmenų – Undinę – Antonino Dvorako operos premjeroje.
