Maestro tik nuo šio sezono vadovauja šiam vienam stipriausių pasaulio simfoninių kolektyvų, o jau dabar pastebimas jo lygio smukimas. Recenzuodamas paskutinį orkestro ir jo vadovo koncertą, Miuncheno kritikas tiesiai šviesiai išrėžė, kad Ludwigo van Beethoveno „Herojinę“ simfoniją muzikantai beveik improvizavo, o orkestras apskritai skambėjo prastai.
Praėjus tik savaitei po šios recenzijos, varpais V.Gergijevo adresu ėmė skambinti Londono „Times“, tik šįkart – po jo koncerto Londono „Cadogan Hall“ su Sankt Peterburgo Marijos teatro orkestru, beje, grojusiu Sergejaus Prokofjevo kūrinius, su kuriais, anot recenzentės, „muzikantai užaugo“.
Kritikė neslėpė, jog „tikslumas niekada nebuvo šio orkestro stiprybė“, bet tąkart jis grojo lyg repetuotų programą pirmą kartą – tik tiek, kad nestabčiojo dėl gausybės netikslumų.
V.Gergijevo požiūris į repeticijas seniai visiems žinomas, tačiau maestro dar niekada nebuvo taip skalbiamas kritikų.
Ko norėti, jis – tikras stachanovietis: būna laikotarpių, kai koncertuoja dukart per dieną ir vos ne kasdien – kitoje šalyje. Pradėjęs vadovauti Miuncheno filharmonijos orkestrui V.Gergijevas žadėjo diriguoti trečdalį visų jo koncertų, bet kažin ar dabar tuo daug kas džiaugiasi.
Parengė Austė Radžiūnaitė
