Už Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo naują redakciją
balsavo 87 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė.
„Tai didelis įvykis, po ilgų ilgų debatų, svarstymų
priėmėme labai svarbų Lietuvos scenos menui įstatymą“, –
antradienį Seime sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
„Šis įstatymas bus labai pažangus žingsnis nustatant
valstybės ir meno kūrėjų santykį“, – sakė Seimo narys
konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Kompensacinės išmokos – visiems
Pagal priimtą įstatymo redakciją, profesionaliojo scenos meno
įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos
specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo
nutraukta jų darbo sutartis, iš valstybės biudžeto lėšų bus
skiriama ir kas mėnesį mokama 8 bazinių socialinių išmokų (BSI)
dydžio kompensacinė išmoka. Šiuo metu tai sudaro 304 eurus. Dabar
jie gauna 6 BSI dydžio išmoką.
Į tokią išmoką galės pretenduoti baleto artistai, cirko
numerių atlikėjai, turintys ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio
darbo stažą, vokalo solistai, turintys ne mažesnį kaip 20 metų
stažą, muzikantai, grojantys pučiamaisiais instrumentais ir
turintys ne mažesnį kaip 25 metų stažą, kiti muzikantai,
dirigentai, choro artistai ir aktoriai, turintys ne mažesnį kaip 30
metų stažą.
„Kompensacines išmokas įstatyme numatyta mokėti visiems
profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams,
atlikėjams, kurie viešai atlieka profesionaliojo scenos meno
kūrinius“, – per spaudos konferenciją pabrėžė Š.Birutis.
Anot jo, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sprendimu
išplėstas išmokos gavėjų sąrašas.
„Tokiu būdu profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekantis
scenos darbuotojas turės bent minimalų pragyvenimo šaltinį, o
įstaiga bus paskatinta kūrybinių darbuotojų kaitai bei turės
galimybę įdarbinti talentingą, dažnai užsienyje mokslus baigusį
jaunimą“, – sakė kultūros ministras.
Jis nesiryžo svarstyti, kiek gali padaugėti kompensacinių
išmokų gavėjų.
„Nemanau, kad visi puls išeidinėti“, – teigė Š.Birutis.
Ministerijos skaičiavimais, kitąmet, kai pradės galioti naujoji
įstatymo redakcija, papildomai iš valstybės biudžeto reikės
daugiausia 376 tūkst. eurų.
Išmokas galės gauti tik Lietuvoje dirbę kūrėjai. Suėjus
pensiniam amžiui, jeigu kompensacinę išmoką gaunančiam menininkui
bus priskaičiuota mažesnė senatvės pensija, jam bus padengiamas
skirtumas.
Š.Birutis atkreipė dėmesį, kad naujasis įstatymas
nereglamentuoja kūrėjų darbo santykių. Jiems bus taikomos Darbo
kodekso normos.
Privatiems teatrams – valstybės finansavimas
Naujasis įstatymas numato, kad teatrai ir koncertinės įstaigos
pačios galės spręsti, ar nori būti biudžetinės, ar
viešosios įstaigos. Teatrams tapus viešosiomis įstaigomis,
nebus ribojama jų komercinė veikla, jos galės užsidirbti
papildomų lėšų ir panaudoti jas savo reikmėms.
„Pirmiausia tai duoda finansinį savarankiškumą, galimybę
uždirbti, galimybę skatinti savo darbuotojus ir pasikviesti
geriausius atlikėjus į trupes, kolektyvus. Dar kartą noriu paneigti
baimę, kad įstaigos gali būti privatizuotos. Dar kartą pabrėšiu
– vienintelis šių įstaigų steigėjas, ir pakeitus statusą,
išlieka valstybė arba savivaldybė. Taip pat išlaikomas visas iki tol
buvęs biudžetinis finansavimas“, – teigė kultūros ministras.
Naujasis įstatymas taip pat leis Vyriausybei finansuoti
privačius teatrus bei koncertines įstaigas, jos galės gauti
biudžeto finansavimą už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui,
aukštus veiklos rodiklius.
„Turime galvoje, pavyzdžiui, Oskaro Koršunovo teatrą,
„Atvirą ratą“, Cezario Graužinio trupę ir kitus, kurie iki
šiol tokios galimybės neturėjo ir tik per Kultūros rėmimo fondą
teikdami projektus galėjo gauti finansavimą“, – sakė
Š.Birutis.
Dokumentu praplėsta profesionaliojo scenos meno sistema, į ją
greta teatrų ir koncertinių įstaigų įtraukti cirkai, informacijos
centrai, kūrybiniai inkubatoriai ir pan.
Š.Birutis kaip didelę naujovę dar minėjo numatytą galimybę
valstybės, savivaldybių įstaigoms su privačiais teatrais,
koncertinėmis įstaigomis sudaryti jungtinės veiklos ir
partnerystės sutartis koprodukciniams projektams įgyvendinti.
Prastiems vadovams – sankcijos
Naujos redakcijos įstatyme taip pat numatyta kasmet vertinti
teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų veiklą. Jeigu vadovo veikla
du kartus iš eilės įvertinama nepatenkinamai, įstaigos savininkas
turėtų jį atleisti. Gerai ir labai gerai dirbantis nacionalinio,
valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas
galėtų eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių.
Be to, būtų vertinama ir tų įstaigų kūrybinių darbuotojų
veikla. Dukart neigiamų vertinimų sulaukę asmenys netektų darbo.
Dar viena įstatymo naujovė – galimybė nusipelniusiam
menininkui, nutraukusiam darbo sutartį su įstaiga, suteikti
profesionaliojo scenos meno emerito vardą.
„Tai suteikia galimybę išlaikyti tuos žmones kaip
konsultantus, kaip patarėjus, kaip pedagogus kolektyve mokant jiems
darbo užmokestį iš savo uždirbtų pinigų bei suteikiant jiems
darbo vietą“, – pasakojo Š.Birutis.
