Patriotiškai nusiteikę ir estai. Puikus pavyzdys – neseniai Lietuvoje koncertavusio dirigentų patriarcho Neeme Järvi šeima. Maestro 1980-aisiais emigravo į Jungtines Valstijas, dirbo su tenykščiais orkestrais, o šio dešimtmečio pradžioje vadovavo Estijos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. JAV užaugusios dvi jo atžalos – taip pat garsūs dirigentai Paavo ir Kristjanas – daro ne mažiau sėkmingas tarptautines karjeras, bet vis glaudžiau sieja savo kūrybą su Estija ir Baltijos regionu.
Net tris kartus Lietuvoje dirigavęs K.Järvi 2008-aisiais įkūrė Baltijos jaunimo filharmonijos simfoninį orkestrą, koncertavusį ir Kaune. Pernai šis orkestras už įnašą į Baltijos regiono kultūrą buvo įvertintas Europos kultūros prizu.
Šiemet 44 metų maestro pristatė dar vieną, jam giminingą naują kolektyvą – Baltijos filharmonijos orkestrą (Baltic Sea Philharmonic), suvienijusį 80 jaunų muzikų iš dešimties Baltijos regiono šalių. Pavasarį kolektyvas debiutavo Klaipėdoje.
K.Järvi vadina jį labiau socialiniu reiškiniu negu orkestru, mat kolektyvo tikslas – „per muziką suartinti karų ir politikos išskirtas tautas, skleisti pažangias socialines, kultūrines ir ekologines idėjas, rūpintis ne tik klasikinės muzikos, bet ir planetos ateitimi“.
Nuo rugsėjo 11 dienos šis kolektyvas repetuos Lietuvos pajūryje, Kintuose, – rengsis „Baltijos atradimų“ turui, kuris prasidės rugsėjo 15-ąją Klaipėdos koncertų salėje. Šešiuose koncertuose Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Danijoje ir Vokietijoje muzikantai grieš retai atliekamus Baltijos šalių kompozitorių kūrinius. Du jų – Arvo Pärto „Gulbės daina“ ir K.Järvio Siuita pagal „Gulbių ežerą“ – simbolizuos orkestro ekologinę misiją.
„Gulbė yra visų Šiaurės šalių paukštis. Mes esame iš vieno regiono, mus supa panaši gamta, girios, jūra. Viskas mūsų gyvenime siejasi su aplinka – maistas, kalba, architektūra, mada. Ji – mūsų tapatybės dalis ir įkvėpėja. Norime tai priminti pasauliui“ – kalbėjo turo proga K.Järvi.
Maestro diriguojamame orkestre šį kartą grieš ir Gidono Kremerio vadovaujamo kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ muzikantai. Šis orkestras taip pat gimė iš pasaulinės muzikos garsenybės tėvynės ilgesio ir noro atiduoti duoklę gimtajai Latvijai.
53 metų Paavo Järvi, atrodo, sumanė traukti jaunėlio brolio keliu. Elitinių Paryžiaus ir Frankfurto orkestrų vadovas neseniai pareiškė norintis susitelkti į darbą su Estijos festivalio orkestru, kuriame gabiausi estai muzikuoja drauge su užsienio talentais. 2011-aisiais įsteigtas orkestras iki šiol susiburdavo tik Pernu vasaros festivalio proga ir kitur nekoncertavo.
Tačiau kitąmet P.Järvi pristatys kolektyvą Baltijos regiono šalyse, o 2018-aisiais Estijos nepriklausomybės 100-mečio proga – Europos sostinėse Briuselyje, Berlyne, Vienoje, Ciuriche, Liuksemburge.
Lietuvių muzikai taip pat turi kuo didžiuotis, bet Baltijos regiono užkariauti lyg ir nepretenduoja ir apie didingus valstybės šimtmečio planus linkę patylėti. Kodėl mes tokie kuklūs?
