Iš Vilniaus atkeliavusi opera „Bohema“ pajūryje įsikūrė ilgam

Penktadienį ir šeštadienį pagrindinėje kurorto kultūros renginių erdvėje  jungtinės  “Vilnius City Opera“ ir Klaipėdos muzikinio teatro trupės parodyta Giacomo Puccini opera „Bohema“ sulaukė milžiniško pasisekimo.

Per 2 tūkstančius žiūrovų talpinanti Palangos koncertų salė abu vakarus buvo pilnutėlė.

Kurorte lengvų pramoginių renginių išlepinti poilsiautojai į abu pasirodymus dar išvakarėse išpirko visus bilietus. Nors jie kainavo ir nepigiai – nuo 11 iki 29 eurų.

„Kad kurorte, kur tvyro atsipalaidavimo ir poilsio nuotaikos, sulauksime tokio didelio susidomėjimo klasikiniu operos pastatymu, atvirai pasakius, nesitikėjome“, – prisipažino Klaipėdos muzikinio teatro direktoriaus pavaduotoja Jurgita Skiotytė.

Tiesa, poilsiautojus gerokai atskiedė iš Klaipėdos bei viso pajūrio regiono atvykę operos gerbėjai. Anot J.Skiotytės, apie savo repertuarą klaipėdiečiai aktyviai informuoja visoje Vakarų Lietuvoje, todėl į teatro pastatymus žiūrovai atvažiuoja ir iš Mažeikių, ar Telšių.

Kad Palangoje vyksta kažkoks įvykis, buvo galima spėti iš vakare vienu metu kurortą užplūdusių automobilių srauto. Penktadienį, nepaisant visą vakarą pajūrį merkusio lietaus, į miestą nusidriekė kolona automobilių.

Gatvių sankryžose beregint formavosi mašinų spūstys. Dėl vėluojančių žiūrovų pirmasis „Bohemos“ pasirodymas prasidėjo beveik 15 minučių vėliau.

Į operą Palangos koncertų salėje susirinko marga publika.

Čia netrūko pajūrio verslo atstovų, regiono savivaldybių vadovų, Palangoje poilsiaujančių politikų, menininkų. Pertraukos metu salės vestibiulyje buvo matomas šalies kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Tačiau šalia elegantiškų ponų ir išsipusčiusių damų buvo galima pastebėti šortus ar net sportinį džemperį vilkinčius žiūrovus.

Publikai įspūdį padarė gigantiška scenografija, kuri užėmė visą sceną. Apie pertraukos metu tarpusavyje aptarinėjo nemažai žiūrovų.

Žmonės buvo sužavėti, kaip per minutę buvo pertvarkomos dekoracijos ir pastogėje kambarį vaizduojanti scenografija akimirksniu virsdavo į šurmulingą prekybinę gatvę, kuri kažkuo priminė J.Basanavičiaus gatvę Palangoje.

Neįtikėtinos dekoracijų transformacijos būdavo palydimos ir publikos plojimais.

Net salės gale sėdintys ir aiškiai solistų balsus girdintys žiūrovai gyrė salės akustiką, tačiau jie nežinojo, kad išskirtinis Palangos koncertų salės pasididžiavimas – skaitmeninė elektroakustikos sistema – pasirodymų metu buvo išjungta.

„Iš Vilniaus „Bohemos“ operą perkėlę į šią salę susidūrėme su nemažai iššūkių“, – neslėpė operos pastatymo Palangoje režisierius Gediminas Šeduikis.

Iš salės sklindantį aido garsą galinti prailginti elektroakustika yra specialiai pritaikoma operoms, tačiau paaiškėjo, kad ši skaitmeninė sistema tik trukdo.

„Kol salė tuščia, šios modernios akuistinės sistemos galimybės daro įspūdį. Tačiau kai orkestro duobėje užgrojo muzikantai, viršuje ant scenos esantys solistai nebegirdi orkestro garso, kuris nueina į salę, bet nesugrįžta į sceną.

Pasirodymų metu šią sistemą teko visai išjungti, o orkestrą ir solistus, bei chorą įgarsinti garso stiprinimo aparatūra, scenoje išslapsčius mikrofonus“, – pasakojo G.Šeduikis.

Anot operos režisieriaus, šioje salėje didelę operą sudėtinga statyti dar ir todėl, kad nėra užkulisių, o persirengimo kambariai neapskaičiuoti tokiam dideliam kolektyvui – operos pastatyme be orkestro dalyvauja beveik 80 žmonių.

Dekoracijos užėmė visą sceną, o nišų, erdvių šonuose nėra. Savo pasirodymo laukiantys atlikėjai stoviniavo koridoriuose ir ant laiptų.

„Nieko nepadarysi, daugiafunkcinė salė nėra pritaikyta teatrui: neužtenka sceninės įrangos kuri leistų laisviau manipuliuoti scenografija, scenai trūksta aukščio“, – trūkumus vardijo G.Šeduikis.

Tačiau režisierius džiaugėsi, kad palyginus nedideliame Lietuvos mieste atsirado tokia prestižinė kultūros renginių salė, kuri gali priimti aukštosios kultūros renginius: solidžius klasikinės muzikos pastatymus, simfoninių orkestrų koncertus.

„Jei ne Palangos koncertų salė, nei „Bohemos“, nei kito didesnio operos pastatymo į Vakarų Lietuvą atvežti negalėtume. Klaipėdos salės tokio dydžio scenos neturi ir didesnių gabaritų scenografija jose paprasčiausiai netilptų“, – pastebėjo G.Šeduikis.

Į Palangą „Bohema“ vėl sugrįš spalį. Iš viso ši opera, kaip repertuarinis Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis Palangoje bus rodomas trejus metus.

G.Šeduikis teigė, kad kitą vasarą kurorto koncertų salė gali sulaukti ir daugiau Vilniaus miesto operos pastatymų.

Susirinkusiems į operą petraukos metu užkliuvo ankštas salės vestibiulis.

Iš žiūrovų salės neišėjus net pusei žmonių, salės hole jie pasijuto kaip sausakimšame troleibuse. Tiesa, pramankštinti kojas norėję žiūrovai nežinojo, kad laiptais nusileidus į pastato apačią yra erdvesnis vestibiulis.

Pertraukos metu prie įėjimo į žiūrovų salę būtų buvę laisviau, jei penktadienį nebūtų lijęs lietus ir žmonės būtų galėję išeiti į lauką.

Vėliau Palangos meras Šarūnas Vaitkus pripažino, kad šie priekaištai yra teisingi.

„Tapome situacijos įkaitais – naujosios salės pastato negalėjome projektuoti didesnio, nei buvo senoji Vasaros koncertų estrada. Tačiau turėjome tikslą pastatyti 2,2 tūkst. žiūrovų talpinančią salę. Todėl vestibiuliams ir pritrūko erdvės, o visos pagalbinės patalpos atsidūrė giliai po žeme“, – paaiškino kurorto vadovas.

Anot jo, kai salę valdys koncesininkas, praėjus tam tikram laikui jis galės plėsti pastatą. Pavyzdžiui, prie šoninių įėjimų įrengti stiklu apsaugotas ir šildomas erdves, kurios žiūrovams tarnautų  kaip pasivaikščiojimo ar pasisėdėjimo vieta. ˙